Vos prieš porą mėnesių Kauno senamiestyje duris atvėrusios kavinės „Chaika“ interjeras šių metų Lietuvos interjero architektūros konkurse „Mano erdvė“ pelnė vieną iš penkių apdovanojimų. Sprendimą šį interjerą apdovanoti, kaip geriausią metų viešosios erdvės sprendimą, priėmė tarptautinė vertinimo komisija, gyvai apsilankiusi legendine galinčioje tapti Kauno vietoje.
[galerija kiek=”8″]
„Kas vyksta Kaune“ pasikalbėjo su interjero autorėmis ir kavinės įkūrėjomis apie drąsų jų sumanymą sukurti erdvę Kaune, kurioje praeito amžiaus 7–8-ojo dešimtmečio stilius organiškai suslieja su moderniais sprendimais, o daiktų iš sovietinio laikotarpio palikimas atsikrato neigiamo emocinio krūvio ir transformuojasi į pozityvų optimizmą.
Buvo dvejonių dėl asociacijų
Viena iš kavinės „Chaika“ įkūrėjų Silvija Butkutė neslepia, kad sumaniusi prašyti Vilniuje tuo pačiu pavadinimu veikiančių kavinių savininkų leidimo naudoti jų prekinį ženklą ir koncepciją, sulaukė artimų žmonių abejonės, kad Kaune asociacija su sovietinius laikus menančiu pavadinimu gali būti priimta ir neigiamai. „Pirminė šio ženklo pavadinimo reikšmė yra nuo žodžio „chai“ – arbata. Sovietiniu laikotarpiu šiuo vardu vadinti ir automobiliai, ir dulkių siurbliai, kiti gaminiai“, – pasakoja S. Butkutė. Vienas tokių simbolių pasitinka ir tik įėjusius į kavinę lankytojus – tai lentynoje stovintis dulkių siurblys – „Chaikos“ sumanytojų vilniečių dovana. Rusų kalboje „čaijka“ reiškia paukštį žuvėdrą.
Tačiau nuogastavimai buvo be pagrindo. Nuo pirmos minutės įžengusieji į kavinukę Kauno senamiestyje džiaugiasi jos jaukiu, ryškiomis spalvomis optimistiškai nuteikiančiu interjeru, už kurį kavinės savininkės Kaune turėtų būti visų pirma dėkingos interjero kūrėjoms – kaunietėms Monikai Kinderytei ir Santai Simonavičiūtei. Interjero dizainerės, architektės, Vilniaus dailės akademijos absolventės Monika ir Santa pirmą kartą dirbo, kaip kūrybinis duetas ir šis darbas pelnė netikėtą sėkmę – jų kurtas interjeras pripažintas tarp geriausių šiemet sukurtų viešųjų erdvių interjerų Lietuvoje.
Vintažinės būsimos kavinės idėjos sužavėjo ir prancūzę S. Butkutės verslo partnerę Clarą Giambino, kuri į Kauną atvyko iš Marselio. Clara yra Kauno šokio teatro „Aura“ trupės narė, tačiau dabar teatre tik kartais dalyvauja spektakliuose ar gastrolėse, nes didžioji dalis jos laiko nuo šiol skirta darbui „Chaikoje“. „Labai norėjau likti gyventi Kaune, man patiko šis jaukus miestas, todėl ieškojau stabilios veiklos, o „Auroje“ vadybininke dirbusi Silvija pasiūlė drauge steigti kavinę. Kadangi labai panašiai matėme viziją, kokios vietos norime, tai ir tapome partnerėmis“, – sako Clara, kuriai Kaunas tapo antraisiais namais.
Ryškių spalvų pasirinkimas
Dizainerės Monika ir Santa sako, kad pamačiusios apleistas čia buvusios drabužių parduotuvėlės patalpas iškart pajautė, kad vieta turi trauką. „Tik įėjusios pradėjome galvoje kurti erdves, kurios patiks lankytojams. Mūsų vizijos pasiteisino – pačiame kavinės patalpų gale įkurtas įsimylėjėlių kampelis neabejotinai yra pats populiariausias tarp romantiškai nusiteikusių lankytojų. Ilga, šiek tiek koridorių primenanti salė, kurioje patogu susėsti ant ilgo bendro suolo, labai patinka dirbti čia atėjusiems vienišiams. Na, o pagrindinė kavinės erdvė – bendravimui ir jaukiems pokalbiams“, – sako M. Kinderytė.
Interjero įkūrėjos prisipažįsta, kad pačioms teko ne kartą dirbti kavinėse, organizuoti susitikimus, todėl galvodamos apie „Chaikos“ interjerą, orientavosi ne tik į kavos ar desertų megėjus, bet ir į čia dirbti užsuksiančius lankytojus. „Norėjosi, kad aplinka būtų ryški, energetizuojanti, bet ir drauge pernelyg neblaškanti dėmesio, ne chaotiška“, – sako S. Simonavičiūtė.
Interjero kūrėjoms pavyko išvengti įprastai „coffee shop“ formato kavinėms būdingo šaltoko stiliaus – „Chaika“ lankytojus įsuka spalvomis, detalėmis, jaukia netvarka, bet subtiliai apgalvotu, jaukiu apšvietimu. Pirmiausiai akį patraukia geometrinėmis formomis išpieštos sienos, kurių piešinio eskizą kūrė pačios dizainerės. Skirtingi 8-ojo dešimtmečio stiliaus staliukai, foteliukai, kėdės kuria namų atmosferą, kuriai žavesio suteikia tokios interjero detalės, kaip senovinis radijo imtuvas „Philips“, televizorius „Šilelis“, spausdinimo mašinėlė „Torpedo“.
„Sovietinius laikus menantys žmonės atpažįsta to laikotarpio baldus, kurie buvo jų ar jų tėvų, senelių namuose, o jaunimas į juos žvelgia, kaip į praėjusio amžiaus relikvijas. Tai lyg kelių kartų susitikimas per prisiminimą, emociją, nostalgiją. Kiek pastebėjome, dauguma žmonių tai vertina labai pozityviai“, – sako M. Kinderytė.
Veganiški pasirinkimai
Kaip ir vilnietiškosios „Chaika“ kavinukės, kaunietiškoji jų sesė išskirtinė ne tik interjeru, bet ir gėrimų bei desertų pasirinkimu. Visų pirma, tai viena iš nedaugelio vietų Kaune, kur lankytojams siūloma rinktis iš daugiau, kaip 20 pavadinimų veganiškų desertų, tarp kurių pasirinkimą gali rasti žmonės turintys įvairių maisto netolerancijų – tokių kaip alergija glitimui ir laktozei. Čia taip pat siūlomas itin platus kavų ar arbatų su augaliniu „pienu“ pasirinkimas.
Ypatingos čia ir arbatos, dauguma jų gaminamos pagal „Chaika“ įkūrėjų Adomo ir Onos Dzedulionių iš įvairių žolelių mišinių sukurtus receptus, o jų pavadinimai kinta priklausomai nuo metų laikų ir sezoniškumo. Patikusių žolelių arbatų derinių čia taip pat galima ir įsigyti. Visi desertai į Kauną taip pat keliauja iš Vilniaus.
Kiti architektūros konkurso laimėtojai
Lietuvos architektų sąjungos penktus metus organizuojamame konkurse „Mano erdvė“ apdovanojimą pelnęs „Chaika“ interjeras – vienas iš penkių apdovanotųjų. Konkurso tarptautinė komisija, kurios nariai atvyko iš Austrijos, Suomijos, Estijos ir Lietuvos, prieš priimdama galutinį sprendimą, per dvi dienas apžiūrėjo beveik 20 objektų visoje Lietuvoje. Jų sprendimu, geriausi interjerai lspkritį paskelbti 5-iose kategorijose.
Namo kategorijoje geriausia pripažinta „Vila Giruliuose“ (Klaipėda), autoriai „Do Architects“ architektai. Buto kategorijoje laimėjo „Loop“ (Vilnius), autoriai „Kubinis metras“ architektai. Biuro kategorijoje geriausiu pripažintas „Light House“ – „Coworking and Coliving space“ (Klaipėda), autoriai „a01 architektai“. Geriausiu studentų darbu pripažintas Vilniaus oro uosto miestelis.
