Dažniausi vaikų sunkumai, kuriuos jie išsako besikreipdami į „Vaikų liniją“ – santykiai su bendraamžiais, patyčios, santykiai su tėvais, sunkūs jausmai, seksualumas, fizinė prievarta, su buitimi susijusios problemos, sveikata, mokykla, laisvalaikis ir savižudybės, tačiau Seimo nariai svarsto, kad viena iš didžiųjų blogybių, kuri tampa pagrindu kitoms – pernelyg ilgas laikas, praleidžiamas su išmaniaisiais telefonais.
[galerija kiek=”4″]
Diskusijoje apie išmaniųjų telefonų naudojimo ir jų daromos neigiamos įtakos vaikams, paaugliams, jų raidai bei psichikai „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis teigė, kad telefonai ir internetas kartais gali būti ir labai naudingi, o prie diskusijos prisijungusi Vilniaus universiteto profesorė Roma Jusienė pridūrė, kad dažniausiai internete daug laiko praleidžiantys vaikai ir paaugliai jaučiasi labai vieniši.
Vis dėlto kone dažniausiai diskusijoje teigiamai buvo linksniuojamas kitų šalių pavyzdys – uždrausti moksleiviams pamokų ir pertraukų metu naudotis išmaniaisiais telefonais.
Reikia uždrausti vaikams neštis išmaniuosius į mokyklą?
Diskusijoje, kuri buvo surengta Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos posėdyje, buvo kalbama apie tai, kad viena iš ankstyviausių žalų, kurias dar dažnas vaiko buvimas internete – sunkesnis gebėjimas reguliuoti emocijas ir elgesį, taip pat fizinės būklės sutrikimas, viršsvoris.
„Kuo daugiau ekrano vaiko aplinkoje, tuo daugiau ir nesveiko maisto“, – teigė diskusijoje dalyvavusi Vilniaus universiteto (VU) profesorė Roma Jusienė. Beje, išmaniųjų telefonų naudojimo problema pastebima itin ankstyvame amžiuje, esą net ir pradinukai kartais giriasi, kiek daug laiko praleidžia prie ekrano.
I. Haase pastebėjo, kad ši problema yra itin ankstyva. Jos teigimu, kartais problemos pastebimos jau dvejų metų vaikams. Seimo narė taip pat priminė, kad Prancūzija ėmėsi kardinalių sprendimų ir uždraudė paaugliams iki penkiolikos metų naudotis mobiliaisiais mokyklose.
„Valstiečių“ frakcijos narys Zenonas Streikus pridūrė, kad ši problema yra gilesnė nei alkoholio vartojimas: „Pastebimas perteklinis nesaikingumas naudojant ypač mobiliuosius“. Jo teigimu, ilgas laikas, praleistas internete, „skurdina ir iškreipia, atima galimybę emociniam ir betarpiškam bendravimui“.
Z. Streikus teigė, kad šią problemą būtų galima pradėti spręsti įvairių būrelių pasiūla. Beje, jis teigė, kad Prancūzijos pavyzdys yra geras, nes „vaikas sau to neuždraus, kaip ir saldainių neuždraus“.
„Pats ekranas nepaprastai žaloja psichiką, – teigė Z. Streikus. – Pakanka penkiolikos minučių spoksojimo į ekraną, kad psichika pakliūtų į tranzo būseną.“ Jis pridūrė, kad praktiškai po tiek laiko galima užsiimti hipnoze.
Diskusijoje nuskambėjo siūlymai, kad kalbėti su vaikais apie išmaniųjų telefonų žalą turėtų ne tik tėvai, mokytojai, bet ir šeimos gydytojai. VU profesorė teigė, kad iki dvejų metų vaikams apskritai nereiktų duoti išmaniojo įrenginio į rankas.
VU profesorė R. Jusienėprisipažino pati turinti dešimtmetę dukrą, kuri į mokyklą nesineša išmaniojo telefono, vietoje jo – kamuolys. „Juokingiausia buvo, kai antroje klasėje kitos klasės mokiniai išmainė savo išmanųjį į kamuolį“, – pasakojo profesorė ir pridūrė, kad rizikos, jog dukra gali tapti patyčių objektu, vis dėlto buvo.
Profesorės teigimu, pavyzdys, kai moksleiviams draudžiama ir pamokų, ir pertraukų metu naudotis išmaniaisiais – yra labai geras. Esant reikalui, jos teigimu, būtų leidžiama mokiniui pasiimti savo telefoną iš spintelės ir vėl jį padėti atgal pasinaudojus stebint mokytojai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMS) atstovė diskusijos metu teigė, kad kiekviena mokykla Lietuvoje savarankiškai gali imtis vienų ar kitų sprendimų – atsisakyti naudotis išmaniaisiais telefonais pamokų ir pertraukų metų – taip pat. Jos teigimu, bent viena mokykla Lietuvoje tai jau yra padariusi.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė pritarė diskusijoje išsakytoms mintims ir pridūrė, kad itin ilgas laikas (penkios valandos ir daugiau), praleidžiamas internete, itin padidina savižudybių riziką. Vis dėlto ministerijos atstovė pabrėžė, kad nenorėtų visiškai demonizuoti interneto ar išmaniųjų įrenginių, mat ten, jos teigimu, dažnas vaikas ar paauglys ieško ir pagalbos.
I. Haase diskusijos pabaigoje pabrėžė, kad šią problemą reikia spręsti kartu su visuomene ir valdžia. „Ir mes, Seimo nariai, aktyviai naudojame išmaniąsias technologijas, – teigė I. Haase ir pridūrė, kad reikia ieškoti sprendimų. – Reikia atrasti veiklas, kurios skirtos visos šeimos laisvalaikiui prieinamumui.“
Imsis priemonių dėl geresnio emocinio klimato darbovietėse
Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas, kad reikia imtis pokyčių dėl darbovietėse patiriamos psichologinės įtampos ir emocinio išsekimo klausimo. Tiesa, sprendimas buvo priimtas tik per plauką – iš pradžių komisijoje susirinkime nebuvo reikiamo Seimo narių skaičiaus.
Komisija nusprendė, kad reikia rengti darbo kodekso papildymo projektą, taip pat sukurti mechanizmą, kuris leistų kontroliuoti, kad keliose darbovietėse dirbančių darbuotojų darbo laikas neviršytų reikalavimų, taip pat imtis priemonių stiprinti vadovų kompetencijas, užtikrinti, kad sveikatos priežiūros įmonėse būtų išvengiama viršvalandžių, o jei neišvengiama – jie turi būti tiksliai apskaitomi ir apmokami, taip pat steigti psichologų pareigybes.
Siūlymai turėtų būti parengti iki pavasario.
Komisijos posėdyje, šiam prasidėjus, neužteko reikiamo narių skaičiaus, kad būtų priimtas sprendimas. Komisijos pirmininkas, „valstiečių“ frakcijos narys R. Šarknickas pažymėjo, kad nežino priežasčių, kodėl Seimo nariai nesusirinko į posėdį, tačiau kiek vėliau pasidžiaugė, kad pavėlavę į posėdį prisijungė keli Seimo nariai: Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Aušrinė Armonaitė.
Bendru sutarimu buvo nuspręsta imtis pokyčių.
Po sprendimo komisijos pirmininkas pirmininkavimo vairą perdavė į Irenos Haase rankas, o pats išvyko į kitą posėdį. I. Haase pradėjo diskusiją apie išmaniųjų telefonų naudojimo ir jų daromos neigiamos įtakos vaikams, paaugliams, jų raidai bei psichikai.
Diskusijoje taip pat dalyvavo „Vaikų linijos“, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus universiteto, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei kitų įstaigų atstovai.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
