Rugsėjo viduryje Kauno savivaldybės paskelbtą iniciatyvą prie miesto jungti dalį Kauno rajono teritorijų, VDU profesorius, politologas Lauras Bielinis vadina „lyg iš dangaus nukritusia“. Nepaisant netikėtumo efekto, jei situacija klostysis pagal Kauno sumanytą planą, didžiausią skaidrumo išbandymą galiausiai patirs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų daugumos valdomas LR Seimas, kurio vienašališki sprendimai nebūtinai patiks rinkėjams ir gali pakenkti ir taip gerokai į kadencijos pabaigą „skystantiems“ valdančiųjų reitingams.
„Vertindami šią iniciatyvą, akivaizdžiai matome, kad ji yra netikėta, nes apie ją niekas nediskutavo, jos neaptarinėjo, nevykdė tyrimų, nebuvo ginčų ta tema ir sujungimo koncepcijų kėlimo, o tai rodo, kad projektas yra skirtas patenkinti labai siaurą interesų ratą ir greičiausiai tas interesas nėra viešas“, – sako prof. L. Bielinis.
Pagrįstų įtarimų kelia ir tai, kad idėja tarsi iškelta slapčia ir patyliukais, galima nujausti, jog jos atsiradimą diktuoja galimai įvykę slapti susitarimai tarp V. Matijošaičio ir valdančiųjų.
„Visuomenei kyla pagrįsta abejonė, ar nebus Kauno temomis su esančiais valdžioje jau anksčiau įvykę tam tikri susitarimai mainais už V. Matijošaičio politinį palaikymą rinkimuose. Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną, futbolo stadiono finansavimas, o štai ir – Kauno savivaldybės valdomos teritorijos trigubas išplėtimas. Iš šono atrodo, kad šios temos yra aptartos ir „stumiamos“ ne be palaikymo Vilniuje“, – sako prof. L. Bielinis.
Akivaizdu, kad tokie „susitarimai“ šiek tiek primena Ribentropo ir Molotovo slaptuosius protokolus, kuriuose prieš karą vogčia perbraižytas Europos žemėlapis, tačiau dabartiniame amžiuje tai kelia ne tik nepasitikėjimą valstybe, politika, demokratija, bet laužo esminius jos principus.
„Kad toks pasiūlymas atsiranda be pagrįstų tyrimų, rodančių, kaip pagerės gyventojų padėtis apjungus minėtų savivaldybių teritorijas, kad tai vyksta be analizės, kokia bus ekonominė, socialinė, kultūrinė nauda konkrečioms gyventojų grupėms, o kokios priemonės bus taikomos tose teritorijose, kurios nukentės dėl tokio sujungimo, leidžia spėti, kad interesas yra slaptas ir jo tikrieji motyvai – mums nežinomi“, – teigia ekspertas.
Kritikuoja prof. L. Bielinis ir ketinamą surengti apklausą, kuri, neva, parodytų žmonių pritarimą arba nepritarimą šiam sumanymui, o tai lemtų galutinius sprendimus, kuriuos turės priimti LR Seimas. „Juokingai skamba, kai bandoma ištirti nuomonę, kuri jau paskelbta“, – ironizuoja L. Bielinis.
Pasak L. Bielinio, netrukus paaiškės, ar tokios bravūriškos idėjos pridės V. Matijošaičiui populiarumo, bet jis, pasak prof. L. Bielinio, bent jau yra yra užtikrintas dėl savo padėties mero poste iki neseniai prasidėjusios kadencijos pabaigos.
Tačiau štai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovams, kurie mainais už V. Matijošaičio paramą 2016 m. rinkimuose į LR Seimą ir paramą asmeniškai ministrui pirmininkui S. Skverneliui šiemet vykusiuose LR Prezidento rinkimuose, greičiausiai bus priversti palaikyti šį naują Kauno mero užmojį, rinkėjų verdiktas gali būti ir liūdnesnis. Prof. L. Bielinio vertinimu šios temos eskalacija gali pakenkti ir taip gana nestabiliam LŽVS autoritetui, bet ir sėti nepasitikėjimą jų kandidatais ateinančiuose LR Seimo rinkimuose.
Rugsėjo mėnesio visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ surinktais duomenimis, V. Matijošaitį palankiai vertina beveik 52 proc. gyventojų, tačiau daugiau, kaip 17 proc. nepalankių vertinimų lemia, jog Kauno meras visuomenės pasitikėjimo reitinge yra trečias po Prezidento Gitano Nausėdos ir Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus. Nedaug nuo jo sąraše atsilieka V. Pranckietis ir S. Skvernelis, o daugiau, kaip 52 proc. nepalankių vertinimų sulaukęs R. Karbauskis yra pačioje sąrašo apačioje. Šie tyrimai yra atliekami dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu.
