„Kablys.lt“ sulaukė skaitytojo Giedrius žinutės su nuotraukomis ir vaizdo medžiaga, kurioje matyti pagauta į piraniją panašia žuvis. Ją pagavo Upytės sodų tvenkinyje, netoli Bernatonių su skaitytojo tėčiu žvejojęs kaimynas.
Ponas Algis (toks žvejo vardas) žvejojo Upytės sodų tvenkinyje. Šis tvenkinys nedidelis – gal 100 metrų ilgio ir 30 metrų pločio, negilus ir tankiai apaugęs vandens augmenija.
Jis atsirado prieš gerus 30 metų, kai kažkada planuojant šioje vietoje daryti stadioną buvo iškasta duobė, kuri, pakilus Nevėžio lygiui, prisipildė vandens ir tapo tuo, kuo yra dabar. Kai Nevėžyje vanduo aukštas – šis vandens telkinys jungiasi su upe ir į jį prieina žuvies iš Nevėžio. Kai žemas – jungiasi su juo tik vamzdžiais.
Jame gyvena visos žuvys, kurios gyvena Nevėžyje. Pasak pono Algio, pasitaiko pagauti lynų, lydekų, ešerių. Neblogai kimba ir kuojos, plakiai, aukšlės, kitos žuvys. Tą rytą ponas Algis įprastai žvejojo su kaimynu Rimantu, tikėdamasis suvilioti vieną kitą kuoją. O jei pasiseks – gal ir lyną.
Šios žuvys paprastai kimba atsargiai, iš lėto. Tačiau tąkart plūdė niurktelėjo staigiai, kaip iššauta – net burbulai pasimatė. „Pakirtus kažkas akimirksniu nutraukė 0,12 mm pavadėlį. Pririšus naują ir užmovus ant kabliuko naują slieką, viskas pasikartojo iš naujo. Trečią sykį, pakirsta į viršų, iššoko labai keista žuvis, spindinti egzotiškomis spalvomis“, – įspūdžius pasakojo žvejys. Vyrų nuostabai nebuvo ribų. Kitas kartas nemelavo – pavyko ištraukti vaizdo įraše matomą žuvį.
Iš viso tądien ponas Algis tądien sulaukė net 6 tokių kibimų ir prarado tris kabliukus. Šios žuvys kažkaip sugebėdavo nukąsti ar nutraukti ploną pavadėlį. Tad iš visko galima spręsti, kad jų čia yra ne viena ir ne dvi.
Su tokiomis žuvimis tiek ponas Algis, tiek Rimantas susiduria pirmą kartą, nors žvejoja jau daug metų. Nors šiais metais šiame vandens telkinyje paskutiniu metu keistų dalykų būta. Ne taip seniai jiems pagavus spindžio dydžio kuoją pasimatė jos šone paliktos žaizdos. Paprastai, kai žuvelę čiumpa ir dėl kažkokių priežasčių išspjauna lydeka, lieka žaizdos abiejuose žuvies pusėse. Tuo tarpu čia žaizdos buvo tik vienoje. Ar galima šiuos nutikimus sieti su naujai atsiradusiomis vandens telkinyje žuvimis, ponas Algis nedrįso spėti.
Susisiekus su ichtiologu Kęstučiu Skrupskeliu buvo patvirtinta, kad žvejo pagauta žuvis išties yra iš piranijoms (Serrasalminae pošeimis) priklausančių žuvų grupės. Vien tikrųjų piranijų gentyje (Pygocentrus) išskiriamos 4 rūšys.
Nors iš esamų nuotraukų tiksliai pasakyti sunku, tačiau greičiausiai tai Raudonpilvė piranija (Pygocentrus nattereri). Šios rūšies ir visų kitų piranijų gimtinė – Pietų Amerikos Amazonės upės baseinas, tad natūraliai atplaukti į Lietuvos vandenis ji tikrai negalėjo. Tikėtina, kad pabodusiais akvariumo augintiniais tokiu būdu „atsikratė“ apylinkių gyventojas.
Lietuvoje piranijos aptinkamos (pagaunamos žvejų mėgėjų) jau nebe pirmą kartą. Mokslininkams vien per pastarąjį dešimtmetį su šiomis žuvimis Lietuvoje teko susidurti keletą kartų: 2008 metais Panevėžio rajone sodo bendrijose esančiuose tvenkiniuose šios žuvys buvo sugautos pirmą kartą; 2016 metais šalia Gargždų miesto esančiame karjere pagautos kelios piranijos, kurių didžiausia siekė net 1,5 kg svorį; Praėjusiais 2018 metais kelios piranijos buvo pagautos Lampėdžių karjere.
Piranijos yra visaėdės ar plėšrios žuvys mintančios vabzdžių lervomis ar kitu gyvuliniu maistu. Užaugusios jos gali pulti ir stambesnį grobį, tačiau pergyventi, kad užpuls besimaudančius poilsiautojus vargu ar vertėtų. Amazonės baseine gyvenančios plėšrios piranijų rūšys medžioja dideliais būriais, o jų agresyvumas dažnai vaizduojamas perdėtas.
Galimybės šioms šiltamėgėms žuvims ištverti Lietuvišką žiemą išties yra minimalios, o realiai artimos nulinei tikimybei. Tad dėl šios rūšies invazijos išgyventi taip pat nevertėtų. Didesnį rūpestį turbūt kelia neatsakingas šias žuvis į natūralius vandens telkinius išleidžiančių žmonių požiūris. Paminėtina ir tai, kad išleisdami šias žuvis į gamtą asmenys pažeidžia Lietuvoje galiojančias žuvivaisos taisykles, už ką jiems gresia bauda, kuri, įrodžius neigiamą poveikį vietinėms, o kai kuriais atvejais ir saugomoms, žuvų rūšims, gali siekti ne vieną tūkstantį eurų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
