Seimas balsuos dėl siūlymo dažniau taikyti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Pataisas inicijavusi Teisingumo ministerija (TM) argumentuoja, kad pakeitimai sumažins kalinių skaičių bei leis sutaupyti lėšų.
Ketvirtadienį planuojamas balsavimas dėl Baudžiamojo ir Bausmių vykdymo kodeksų, kitų įstatymų pakeitimų, kuriais plečiamas probacijos mechanizmas.
TM teigimu, priėmus pataisas nesunkius nusikaltimus padariusių kalinių skaičius sumažės 15 proc., o per metus tai padės sutaupyti daugiau nei 1,5 mln. eurų.
Lietuva beveik dukart viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį pagal nuteistųjų, tenkančių vienam gyventojui, skaičių, t. y. 100 tūkst. gyventojų tenka 235 nuteistieji.
Pasak Teisingumo ministerijos, realaus įkalinimo bausmės skiriamos maždaug trečdaliui nuteistųjų, tuo metu, pavyzdžiui, Vokietijoje, reali laisvės atėmimo bausmė skiriama maždaug 5 proc. nuteistųjų, Lenkijoje – 9 proc., Prancūzijoje – 18 proc. nuteistųjų.
Pataisos numato dažniau taikyti probaciją, intensyviąją priežiūrą atidedant bausmės vykdymą, skiriant lygtinį paleidimą, taip pat laisvės atėmimui alternatyvias bausmes: baudą, laisvės apribojimą, baudžiamojo poveikio priemones.
Intensyviąją priežiūrą siūloma taikyti ir arešto bausme nuteistiems asmenims. Šie asmenys būtų intensyviai prižiūrimi elektroninio stebėjimo priemonėmis ir tai prilygtų areštui namuose.
Taip pat numatoma supaprastinti lygtinį paleidimo taikymą gerai besielgiantiems nuteistiesiems – būtų sudaryta galimybė tokius nuteistuosius paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, atlikus mažiausiai tris ketvirtadalius bausmės.
Siūloma į bausmių vykdymo procesą įtraukti nevyriausybines organizacijas, plačiau naudojant elektroninio stebėjimo priemones, taikant elgesio pataisos programas, nuteistojo integracijos į visuomenę procesus pradedant dar iki paleidimo iš pataisos įstaigos.
Be kita ko, kaip bausmę siūloma dažniau taikyti ir kitą priemonę – įmokas į nukentėjusių asmenų fondą.
