Tokių istorinių pastatų kaip Birštono kurhauzas Lietuvoje yra išlikę nedaug. 2006 m.į architektūros paveldo objektų sąrašą įrašytas pastatas po kelerius metus trukusių rekonstrukcijų vėl pradėjo veikti penktadienio vakarą.
Pagrindinė kurhauzo erdvė – iškilmių bei renginių salė. Joje įrengta scena. Pasak Birštono kultūros centro direktoriaus Zigmo Vileikio, tokio pobūdžio scena skirta kamerinės muzikos atlikėjams, monospektakliams, poezijos skaitymams, muzikos meistriškumo kursams. Pati erdvė apsprendžia, jog Kurhauze skambės kamerinio žanro kūriniai. Stilingas interjeras ir keturi barokinio stiliaus šviestuvai, atvežti iš Italijos, sukuria savitą, elegantišką apšvietimą, būdingą reprezentacinei salei, todėl čia gali būti pasirašomos svarbios sutartys, rengiami oficialūs susitikimai.
Kurhauze esanti scenos garso ir apšvietimo aparatūra yra suderinta su Birštono kultūros centre esančia įgarsinimo aparatūra, todėl atsiveria didesnės kokybiškos muzikos ir kūrybos realizavimo, kūrybinių industrijų vystymo galimybės“. Birštono kurhauzo scenos garso ir šviesos įrangos vertė – apie 300 tūkst. Lt.
Greta pagrindinės erdvės yra ir kelios mažesnės, ekspozicijoms ar nedidelioms iškilmėms skirtos zonos. Šiandien joje atidaryta skulptoriaus ir tapytojo Martyno Gaubo darbų paroda.
Birštono kurhauzo kompleksas, kurį sudaro trys kultūros paveldo objektai: medinis kurhauzas, administracinis pastatas ir pastatas-archyvas, rekonstruotas ES struktūrinių fondų lėšomis už 4,8 mln litų.
1885 m. Birštono kurorte jau stovėjo restoranas, kuris tarpukariu buvo kapitališkai rekonstruotas, interjeras dekoruotas K. Šimonio pano, įrengta lauko terasa su staliukais po skėčiais. Tuomečio Birštono kurorto direktoriaus Balio Matulionio nurodymu kurhauze buvo atidaryta viena pirmųjų dietinio maitinimo įstaigų Lietuvoje. Antrojo pasaulinio karo metu tai buvo bene vienintelis pastatas Birštone nukentėjęs nuo gaisro, kurio metu sudegė interjeras. Po karo statinys rekonstruotas ir įgavo šiandienines formas.
