Raudondvario plento pusėje besidriekiančiame Lampėdžio ežero krante jau kurį laiką dirba galinga technika – čia nukasinėjamas taip vadinamas iškišulys, trukdantis įrengti 2 kilometrų irklavimo trasą bei tvarkomos pakrantės teritorijos, besiribojančios su, kaip paaiškėjo, V. Matijošaičio įmonei priklausančiais sklypais, kuriuose netrukus prasidės individualių namų statybos.
Prie Lampėdžio registravo 15-ką sklypų
Kaip vasario mėnesio pabaigoje paskelbė LRT atliktas tyrimas, to paties mėnesio pradžioje Ežero gatvėje ant Lampėdžio ežero kranto bendrovė „Vici Investments“, kurios vienintelis savininkas – V. Matijošaitis, užregistravo mažiausiai 15 sklypų. Pats Kauno miesto meras žiniasklaidoje komentavo, kad ši nenaudojama skaldos gamyklos teritorija jam priklauso nuo 2006 m., o „pradėjus tvarkyti Lampėdžio ežerą“, neva „suskubo savo nuosavybe rūpintis ir sūnus“, – laidai „ DELFI Dėmesio centre“ sakė V. Matijošaitis.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ kūrybinė grupė užfiksavo Ežero gatvės pradžioje vykstančius darbus: čia tvarkoma pakrantė, šalia jos vyksta ežero gilinimo darbai, formuojamas būsimos gatvelės pagrindas. Šalia tvarkomos pakrantės – tušti, galimai statyboms paruošti privatūs sklypai. Registrų centro duomenimis, šioje vietoje ir yra suformuoti bendrovei „Vici Investments“ priklausantys sklypai.
Šalia aptvertoje teritorijoje stūkso keletas pastatų vaiduoklių – apleistas griūnantis angaras ir dar vienas avarinės būklės statinys.
Krantą sutvarkys miesto lėšomis
Pasak Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo Mindaugo Šivicko minėtoje vietoje Ežero g. pradžioje nukasinėjame sala yra ties 1000 m. riba, t.y. lygiai pusė trasos. Savivaldybės atstovas patvirtino, kad tvarkymo darbus atliekanti technika yra nusamdyta savivaldybės lėšomis. „Užbaigus nukasinėjimo darbus bus atstatytas ir sutvarkytas gerbūvis“, – portalui komentavo M. Šivickas.
Naujoji moderni irklavimo bazė bus statoma Gervių g. 5 – toje pačioje vietoje kur ir buvo senoji, t.y. išilgai magistralės „Via Baltica“ besidriekiančiame krante.
Kad šalia „Vici Investments“ priklausančių sklypų ežero krantą tvarkanti technika nėra nusamdyta minėtos įmonės patvirtino ir šios įmonės vadovas Šarūnas Matijošaitis.
„Greta teritorijos vykstantys darbai ir ten naudojama technika nesusiję su mūsų įmonei priklausančiais sklypais – ten vyksta Lampėdžio ežere esančio iškyšulio nukasimo ir gilinimo darbai. Konkrečiai mūsų įmonei priklausančios teritorijos vakarinėje dalyje tėra baiginėjamas įrenginėti vienas maždaug 100 m. ilgio keliukas, kurį įrenginėja mūsų nusamdytas rangovas“, – portalui komentavo Š. Matijošaitis.
Sklypuose išdygs dviaukščių kvartalas
Privačių namų kvartalą ant Lampėdžio kranto planuojančios vystyti bendrovės vadovas pabrėžė, kad jų valdomi sklypai yra visai ne draustinyje, o jo buferinėje apsaugos zonoje, į kurią patenka ir visa likusi Lampėdžių gyvenvietė (zona pažymėta plane bei nuotraukoje).
„Buferinė zona prie draustinio tai tarsi informacinis kelio ženklas priešais traukinio pervažą – tik šiuo siekiama įspėti vairuotojus apie galimą pavojų ant bėgių, o buferine zona – vizualiai suderinti teritorijos vystymą su draustinio kraštovaizdžiu“, – sakė Š. Matijošaitis.
Jo teigimu, buferinės apsaugos zonos „D“ teritorijoje mažo aukštingumo gyvenamosios paskirties statybos nėra draudžiamos – draudžiama statyti tik didesnius kaip 10 m. aukščio pastatus, sublokuotus, daugiabučius.
„Todėl šioje zonoje jau yra daugybė gyvenamųjų ir komercinės paskirties pastatų, o juose stovinčiuose pastatuose netgi leidžiama pramoninė veikla, o iki 2001 m. čia (aut. past. – „Vici Investments“ valdomoje teritorijoje) veikė Valstybinė nerūdinių statybinių medžiagų įmonė „Skalda“, – teigė įmonės atstovas, užtikrinęs, kad šioje teritorijoje juos ir toliau tedomina nedidelių gyvenamosios paskirties sklypų kvartalo vystymas.
„Pirmąjį NT objektą šioje teritorijoje įsigijome prieš 13 metų, o likusius sklypus – 2016–2017 metais. Tad nuo 2016 m. vykdėme visus įprastus sklypų formavimo, komunikacijų diegimo, registracijos žingsnius. Mus visiškai tenkino pradinė įsigytų sklypų paskirtis – kitos paskirties, vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos būdo sklypai“, – komentavo Š. Matijošaitis.
Parduos tik sklypus
Jo teigimu, čia neplanuojama jokių daugiaaukščių ar daugiabučių statyba, o suformuotus sklypus įsigyti galės visi norintys. „Vici Investments“ atstovų teigimu, užsiimti statybomis valdomoje teritorijoje bendrovė neketina, jos verslo modelis – parduoti suformuotus sklypus.
Š. Matojošaitis užtikrino, kad užbaigus minėtą kvartalą „žmones galės patekti prie ežero, kaip ir numatyta tai reglamentuojančiuose teisės aktuose“. Taip pat jis patikslino, kad netoliese esantys apleisti ir avarinės būklės angaro ir sandėlio tipo pastatai yra sklypų, kurie jų įmonei nepriklauso, teritorijoje.
Visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimas prie Lampėdžių ežero vykdomais projektais kilo po to, kai vasario pradžioje miesto taryboje skubos tvarka nuspręsta koreguoti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą. Portalas „Kas vyksta Kaune“ kovo 1 d. išsiuntė užklausą Kauno miesto savivaldybei, kurioje prašoma informuoti visuomenę, kokios šio draustinio plano korekcijos bus daromos, gavę atsakymus, informaciją viešinsime.
