Kiekvienas dirbantysis bent kartą yra susidūręs su situacija, kuomet, vos gavus atlyginimą, atrodo, galima save palepinti pirkiniais ar pramogomis. Tačiau mėnesio pabaigoje tenka apriboti savo poreikius, o sąskaita galutinai ištuštėja.
Pasak „Mokilizingas“ komercijos vadovo Vaidoto Rimeikio, ši tendencija ypač pastebima jaunesnių, darbo rinkoje vos kojas apšilti spėjusių jaunų darbuotojų tarpe.
„Kuomet žmogus ima uždirbti pinigus, gauti atlyginimą, bet dar neturi patirties asmeninio biudžeto valdyme, natūralu, kad kyla tam tikrų iššūkių. Tačiau nepaisant to, kiek uždirbate, kiek turite santaupų ar įsipareigojimų, kasmėnesinis biudžeto planavimas yra būtinybė“, – teigia V. Rimeikis.
Net ir mažas pajamas gaunantys asmenys geba sutaupyti, o gaunantieji didesnę algą mėnesio pabaigoje pastebi, kad pinigų nebeliko. Kaip gavus atlyginimą derėtų planuoti savo biudžetą, kad tokių situacijų būtų kuo mažiau?
Žinokite, kiek pinigų turite ir kur juos išleidžiate
Lietuvoje darbuotojai dažniausiai atlyginimą gauna kartą per mėnesį. Gautą sumą mėnesio pradžioje žmonės dažnai linkę pervertinti, nes net nenutuokia, kur nuteka didžioji dalis jų išlaidų. Nežinant, kur ir kiek tiksliai išleidžiate, nesuprasite, kur galite sutaupyti ar kokius įpročius vertėtų keisti.
Norint pamatyti realią savo biudžeto situaciją, reikėtų kaskart užsirašyti savo gautą atlyginimą, tuomet iš jo atimti mokesčius už komunalines paslaugas, transportą ir kitas neišvengiamas išlaidas.
Nepamirškite, kad dalį atlyginimo rekomenduojama skirti ir ilgalaikiam bei trumpalaikiam taupymui – pensijai ir santaupoms. Taupymui iš viso reikėtų skirti bent 10 proc. dalį nuo savo pajamų.
Toliau patariama likusią sumą padalinti į keturias dalis – taip sužinosite, kiek pinigų galite išleisti per savaitę ir nekils pagundos didžiausią atlyginimo dalį išleisti per pirmąsias dienas.
Vertėtų sekti ir kitas, ne tokias pastovias savo išlaidas – prekybos centruose ir parduotuvėse gautų čekių neišmeskite į šiukšlių dėžę, o parsineškite namo ir užsirašykite, kam kiek pinigų išleidote. Jei tai padaryti pamirštate, į savo telefoną parsisiųskite biudžeto planavimui skirtą mobiliąją programėlę – jų yra įvairių, tad galite pasirinkti sau patogiausią ir labiausiai jūsų poreikius atitinkančią.
Iš savaitinio biudžeto atėmus maisto išlaidas, įvertinkite likusią sumą. Tai – jūsų pinigai kitiems pirkiniams, pramogoms, hobiams.
Planuokite pirkinius
Dažniausiai, padidėjus sąskaitos likučiui, kyla pagunda nusipirkti vieną ar kitą didesnį pirkinį. Tačiau taip galite labai lengvai apsiskaičiuoti.
Suskaičiavę, kiek galite per mėnesį skirti nebūtinosioms išlaidoms, greičiausiai pastebėsite, kad išsvajotojo pirkinio kaina šį skaičių viršija. Išeitis – didesnius pirkinius pirkti išsimokėtinai.
„Sakykime, sugedo jūsų šaldytuvas. Kadangi tai yra itin svarbus buities prietaisas, naujo jums reikia labai greitai. Išsirinktas šaldytuvas kainuoja 600 eurų. Suskaičiavus savo biudžetą, matote, kad nebūtinosioms išlaidoms per mėnesį turite 200 eurų. Pasinaudojus galimybe pirkti išsimokėtinai, šaldytuvą galite gauti iškart, šiandien, o mokėti už jį kas mėnesį po 100 eurų – išsimokėsite per pusmetį, ne taip drastiškai naudodami savo mėnesinio biudžeto lėšas. Be to, dar 100 eurų liks kitiems pirkiniams“, – aiškina V. Rimeikis.
Mokant visą sumą iškart, mėnesio pabaigoje gali tekti skolintis pinigų būtinosioms išlaidoms, o skolas grąžinti iš kito mėnesio biudžeto. Taip rizikuojate išbalansuoti savo finansus. Geriau pirkinius susiplanuoti iš anksto ir apsvarstyti įvairias mokėjimo galimybes.
Turėkite atsargos fondą
Net ir nuolatos atsakingai prižiūrint savo biudžetą, niekas nėra apsaugotas nuo nelaimingų atsitikimų ar netikėtų išlaidų. Todėl patariama visuomet turėti jau minėtų trumpalaikių santaupų.
„Tobulas variantas – jei galite sutaupyti ir nuolatos turėti 6 mėnesių atlyginimo dydžio santaupas. Tačiau net ir vieno atlyginimo dydžio atsargos fondas yra labai reikšmingas“, – teigia „Mokilizingas“ komercijos vadovas.
Tiesa, šis fondas neturėtų būti naudojamas kitiems tikslams. Jis skirtas tam, kad neplanuotos išlaidos nenusausintų jūsų suplanuoto biudžeto ir nepadarytų neigiamos įtakos gyvenimo kokybei, nepriverstų atšaukti ilgai planuotų pirkinių ar net atostogų. Beje, patariama panaudotas atsargos fondo lėšas kaip įmanoma greičiau atstatyti.
Nepamirškite, kad svarbiausia, jog jūs jaustumėtės gerai ir patogiai, o asmeniniai finansai netaptų pagrindiniu galvos skausmu. Gerai išmanydami ir valdydami savo biudžetą, turint santaupų, pamatysite, kad tikrai galite sau leisti ir didesnių malonių pirkinių.
