Formaliai į devintą, o teoriškai į dešimtą vietą Eurolygoje nugarmėję Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šiuo metu galėtų turėti bent dviem pergalėmis daugiau. Deja, žaliai-balta komanda pralaimėjo abu mūšius su Maskvos CSKA.
Pirmame rate Rusijoje žalgiriečiai sensacingai pirmavo 80:71 (likus žaisti 2 min. 40 sek.), bet pralaimėjo atkarpą 6:15, leido CSKA išplėšti pratęsimą, o paskui ir pergalę – 97:99. Ant labai panašaus grėblio žaliai-balti užlipo ir penktadienį Kaune: likus atsilaikyti tik 2 min. 30 sek. „Žalgiris“ buvo priekyje 74:69, tačiau tada krito duobėn 5:15 ir iš jos nebeišsikeberiojo – 79:84.
Viską sudėjus, per penkias svarbiausias abiejų susitikimų pagrindinio laiko minutes, kai sprendėsi rungtynių nugalėtojai, žalgiriečiai CSKA neprilygo kone trigubai – net 11:30. Taigi šiek tiek daugiau agresijos, šalto proto, o galbūt sėkmės ir „Žalgiris“ dabar Eurolygoje galėtų būti šeštas bei tik viena pergale nusileisti tam pačiam Maskvos klubui. Realybė yra kitokia: CSKA turi net penkiais laimėjimais daugiau ir kažin, ar bėra pavejamas konkurentas.
Gomelskis: Šaro emocijos pabaigoje tik trukdė komandai
Apie tai, kas gi penktadienį nutiko Kaune, iš kurio raudonarmiečiai nebuvo išnešę sveiko kailio jau kone trejus metus, savo komentarą pateikė ir bene garsiausias Rusijos krepšinio komentatorius Vladimiras Gomelskis. Krepšinis.lt dalinasi jo komentaro vertimu.
„Derbis yra derbis. Šių dviejų komandų tarpusavio mačai traukia krepšinio mėgėjų dėmesį jau tris dešimtmečius iš eilės 15 tūkstančių lietuvių sirgalių susirinko į „Žalgirio“ areną, kad taptų savo numylėtinių triumfo liudininkais. Priminsiu, kad CSKA Kaune negalėjo laimėti dvejus metus. Be to, CSKA pastaruoju metu nesėkmingai žaidžia išvykose – 4 nesėkmės per 5 susitikimus. Štai tokia buvo preliudija.
Dvikovos pradžia svečiams susiklostė labai sėkmingai. Praktiškai viskas, ką armiečiai išmesdavo iš distancijos, sukrisdavo į lanką ir skirtumas pasiekė 13 taškų. Man susidarė įspūdis, kad jeigu CSKA antrą ketvirtį pradės taip pat kaip pirmąjį, pranašumas išaugs iki 20 taškų ir Š. Jasikevičius iškels baltą vėliavą. Bet taip neatsitiko.
Antroje dešimtminutėje lietuviai išlygino žaidimą. Ne, jie nesumažino skirtumo rezultate, bet jie jį išlaikė ir išėjo į pertrauką prie minus 10 taškų (34:44) ir su geru nusiteikimu, ką ir įrodė trečia žaidimo atkarpa.
A. Milaknis pataikė iš už tritaškio linijos ir atidarė tolimų šeimininkų metimų seriją. Ypač įsiminė jaunojo M. Grigonio ir mažylio Derricko Waltono tritaškiai. CSKA persvara tirpo milžinišku greičiu, šeimininkai laimėjo kėlinį 25:11 ir išsiveržė į priekį.
Man pasirodė, kad CSKA treneris Dimitrios Itoudis buvo susivaržęs ir niekaip negalėjo apsispręsti, kurie žaidėjai turi būti aikštėje ir gali sugrąžinti iniciatyvą. D. Itoudžiui nepavyksta greitai priimti operatyvių sprendimų. Pastiprinimo prašėsi gynyba aikštės kampuose. Man visą laiką norėjosi priminti, kad Willo Clyburno-Nikitos Kurbanovo-Kyle‘o Hineso trijulė su tokiomis situacijomis anksčiau susitvarkė. Tačiau žaidėjų keitimų taip ir nebuvo. Vis dėlto pasakysiu, kad sekasi stipriausiems. Nors kartais CSKA žaidimas kėlė keistą jausmą, tarsi kas būtų išjungęs visus – ir trenerį, ir žaidėjus.
Ketvirto kėlinio pradžioje „Žalgiris“ atsiplėšė jau 6 taškais. Būtent tuo metu į aikštelę grįžo Danielis Hackettas, kuris prisijungė prie W. Clyburno, atakoje pajutusio savo neabejotiną privalumą prieš jį dengusį E. Ulanovą. Beje, būtent ši mikrodvikova ir tapo lemtinga.
W. Clyburnas surinko 19 taškų, 9 iš kurių – baudų metimais. E. Ulanovo sąskaitoje – tik 9 taškai ir visi jie buvo pelnyti ketvirtame kėlinyje vien tik baudomis. Abu krepšininkai vertė varžovus prasižengti prieš juos: E. Ulanovas 6 kartus, W. Clyburnas – 9. Lemiamą metimą iš toli atliko D. Hackettas po W. Clyburno perdavimo.
Per paskutines 3 minutes CSKA taškus rinko tik šis duetas. D. Hackettas taip pat pridėjo 19 taškų. CSKA pasiekė svarbią pergalę psichologiniu požiūriu“, – konstatavo specialistas.
Jis taip pridūrė, kad trenerių dvikovą laimėjo D. Itoudis, teisėjai dirbo gerai, o Š. Jasikevičius padarė meškos paslaugą savo komandai.
„D. Itoudis laimėjo pabaigą. Jo keitimas – sugrąžinimas į aikštę D. Hacketto – viską ir nulėmė. W. Clyburno žaidimas pabaigoje taip pat buvo paskatintas trenerio. Willas lindo į baudos aikštelę su tikslu išprovokuoti pražangas. Ir jis savo pasiekdavo. CSKA taip pat laimėjo kovą po krepšiais, o tai – ir Andrejaus Voroncevičiaus, labai disciplinuotai atsitverdavusio visus varžovus, nuopelnas.
Iš nemalonių įspūdžių – visas trečias kėlinys nuo pradžių iki pabaigos. O teisėjavo normaliai. Aš skaičiavau beveik iki pabaigos. Pagal palankių švilpukų skaičių – viso labo 6:5 šeimininkų naudai. Gale nustojau skaičiuoti.
Viena pagrindinių „Žalgirio“ pralaimėjimo priežasčių – trūkumas žaidėjo, kuris pabaigoje galėtų prisiimti atsakomybę už rezultatą. Be to, man atrodė, kad Šaro emocijos pabaigoje tik trukdė komandai. Bet aš patenkintas rezultatu“, – užbaigė V. Gomelskis.
Brangiai kainavęs Grigonio sprendimas
Tik 60 procentų pajėgumu, kaip per minutės pertraukėlę išrėžė pats Šarūnas Jasikevičius, dvikovą pradėję žalgiriečiai iškart stipriai atsiliko – 15:28. Šešis tritaškius be klaidų pirmame ketvirtyje paleidę maskviečiai išlaikė dviženklę persvarą iki pat trečio kėlinio (38:48), tačiau jame iš toli pagaliau prabilo ir šeimininkai, o Marius Grigonis apskritai ėmė žaisti tarsi būtų su Supermeno apsiaustu ir vienas sumetė 10 taškų bei inicijavo spurtą 25:9, po kurio „Žalgiris“ persvėrė rezultatą savo naudai – 63:57.
Iniciatyva žaliamarškinių rankose laikėsi ir toliau: po šešių iš eilės taiklių Edgaro Ulanovo baudų – 74:69 (likus mažiau nei 3 min.). Ir štai tuomet Lietuvos komanda sustojo. Brandonas Daviesas prametė iš vidutinio nuotolio, E. Ulanovas – centruodamas nugara.
Visgi daugiausiai klausimų keliantį sprendimą priėmė didvyriu galėjęs tapti M. Grigonis, kuris prasidėjus paskutinei minutei (74:76) švystelėjo itin tolimą šūvį iki atakos laiko pabaigos likus dar 6-7 sek., kai prie B. Davieso buvo likęs gerokai žemesnis Nando de Colo. Marius nepataikė, Brandonas buvo priverstas prasižengti prieš Cory Higginsą ir penktadienio pasaka buvo baigta.
Turint omenyje, kokį pranašumą minėtoje situacijoje turėjo B. Daviesas, o tuo labiau, kad „Žalgiriui“ tam, jog išlygintų rezultatą, net nereikėjo tritaškio, M. Grigonio pasirinkimas atrodo kaip tikrai ne pats tinkamiausias. Veikiausiai, jei jis būtų pasidalinęs kamuoliu su Brandonu, prieš pastarąjį N. De Colo būtų turėjęs pažeisti taisykles, o dabar CSKA tiesiog lengvai apsigynė ir įtvirtino savo pranašumą.
Skaudžiausia rungtynių statistika: net 18 šeimininkų padarytų klaidų ir 15 kamuolių, kuriuos CSKA nuraškė po „Žalgirio“ krepšiu. Į save nepanašūs buvo po traumų atsigaunantys Nate‘as Woltersas ir Paulius Jankūnas (-2 naud. balai), kuris klydo net išmesdamas kamuolį iš užribio. E. Ulanovas šį sezoną liko taip ir neįmetęs nė vieno kamuolio į CSKA krepšį iš žaidimo (0/9 metimai), o Artūras Milaknis mačą baigė su minus 5 naudingumo balais.
Kauniečiai noro kautis nestokojo ir metė net 43 baudas, t. y. net daugiau nei metimų iš žaidimo (41), tačiau taip reikalingai pergalei pritrūko daugiau kokybės, geresnių sprendimų, kelių pataikytų laisvų metimų ir, žinoma, to, kad būtų pasiteisinusios rizikos palikti kai kuriuos varžovų žaidėjus apylaisvius. Bet ši taktinė Šaro gudrybė jau nebe pirmą kartą šiame sezone iki galo nepasiteisino.
78:7 – tokie praraja yra tarp lietuvių ir rusų pelnytų taškų per abejas „Žalgirio“ ir CSKA akistatas šį sezoną. Skaičiai – gražūs, bet mažai guodžiantys, nes, kaip rodo rezultatai, abi pergales nukalti padėjo ne vietinių žaidėjų indėlis, o legionierių kontingentas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
