Eglė ir Gintaras Kručinskai atgavo vaikus po to, kai sutiko su Vaiko teisių apsaugos tarnybos iškeltais griežtais reikalavimais. Visgi, požiūris pasikeitė: dabar kauniečių šeima tikina, kad nuolatiniai specialisčių vizitai trikdo vaikus, o pozityvios tėvystės kursai niekam tikę – Kručinskai nusprendė Vaiko teisių apsaugos į namus nebeįsileisti, o tėvystės kursų nebelankyti.
Tiesa, apie tai Vaiko teisių apsaugos tarnyba dar nežino – raštas tarnybai bus įteiktas antradienį arba trečiadienį.
Į specialistes mėto žaislus
E. Kručinskienė teigė, kad vaikai, o ypač mažesnis berniukas, neigiamai reaguoja į namuose besilankančias specialistes.
„Kai vaikai grįžo namo pastebėjome, kad berniukas pradėjo keistai reaguoti į žmones – jis pradėjo šaukti į veidą, o kai į namus ateina socialinės darbuotojos, tai jis ant jų šaukia, meta žaisliukus. Mes turime jos atsiskaitinėti, kur buvome, kur dalyvavome. Man reikia pasikalbėti, tai vaikas veržiasi į kambarį, nori išvaryti. Vaikai žino, kad pas mus anksčiau pašaliniai žmonės nesilankydavo. Jie supranta, kad mes su vyru nerimaujame, kai jos ateina. Vaikai tai jaučia. Po tų apsilankymų vaikai iki pat vakaro būna neramūs, kalba apie policiją“, – DELFI teigė E. Kručinskienė.
Dviejų vaikų mama teigia, jog apsilankius Vaiko teisių apsaugos specialistėms vaikai ima nerimauti, kad bus paimti iš šeimos.
„Dukrytė visada kalba apie tetas, kurios neleido grįžti pas tėtį ir mamą. Jaučiamas vaikų nerimas. Mes nusprendėme, nes vaikai neramūs, kad vyras su specialistėmis susitiks tik lauke. Mes visiškai neatsisakome bendrauti, bet mes nenorime, kad tie žmonės ateitų į namus. Nenorime lankyti ir tų kursų, nes mums tai tuščias reikalas. Mes pasidomėjome, paskaitėme tas jų knygas. Tą patį per tą moko – tušti dalykai, mums nepriimtini“, – neslepia kaunietė.
Vaiko teisių nebeįsileis
E. Kručinskienė neslepia, kad sutiko su iškeltomis sąlygomis, kad vaikai tik grįžtų į šeimą. Dabar tonas kiek pasikeitė.
„Mes baimėje gyvename. Mums tada ir posėdyje pasakė: mes jums vaikus atidavėme, bet galime ir vėl paimti. Ar taip, ar taip visuomet gyvename baimėje. Ar jie čia vaikšto mums yra nesaugu, ar jie nevaikšto vis tiek yra nesaugu. Aš sutikau su sąlygomis, jie mums sakė, kad reikės persiauklėti, mokys mus pozityvumo. Aš jiems atsakiau: aš esu mama, turiu savo protą. Nežinojau to įstatymo, kad kažkoks nesunkus vaiko sudrausminimas yra neleidžiamas. Man to ir užtenka“, – teigė E. Kručinskienė.
Moteris taip pat mano, kad Pozityvios tėvystės kursai nėra praktiškai naudingi.
„Apie kursus aš jiems pasakiau, kad pasidomėsiu, bet jei aš negaliu to panaudoti praktiškai, tų jų siūlomų meditacijų. Man svarbu praktiniai dalykai, kad vaikai vėl įgautų ribas, kurios dabar yra sugriautos. Mūsų autoritetas vaikų akyse dabar yra sugriautas. Mes ieškosime būdų, kaip tuos vaikus auklėti, kaip juos nuraminti ir sukurti saugią aplinką. Mes dėsime pastangas, aš daug skaitau, priimu iš jų literatūrą, bet daug kas ten tušti dalykai. Aš bendrausiu su mamomis ir mąstysiu, kaip tai daryti. Aš iškart pasakiau, kad jei man tai bus nepriimtina, aš nesiruošiu taikyti to, kas neveikia“, – teigė moteris.
Galiausiai Kručinskai priėmė sprendimą.
„Antradienį mes įteiksime oficialų raštišką atsisakymą su parašais, kad vaikai neramūs ir iš tų kursų mums nėra naudos. Be to, vyrui ten apskritai amoralu lankytis, nes vyrams apskritai ten klausytis apie mamų santykius… Ten jie tik priversti sėdi. Jiem kiti dalykai rūpi – kad būtų valgyti ir kiti vyriški dalykai, o mamyčių graudenimai ne jiems. Mes turime raštą ir šiandien norime jį įteikti – jau šiandien mes jų nebeįsileidžiame į namus“, – DELFI teigė E. Kručinskienė.
Paėmė du vaikus
DELFI primena, Eglės elgesys praeivių dėmesį rugsėjo pabaigoje patraukė, kai kaunietė su savo atžalomis vaikščiojo Panemunės šile. Kaip teigia dviejų vaikų mama, jos sūnus pasileido bėgti į gatvę ir ji esą tiesiog bandė jį sudrausminti.
„Vaikas bėgo labai didelį atstumą ir žinojau, kad bus toks pavojingas posūkis, kur dviračiai važiuoja. Palikusi mergaitę aš bėgau paskui. Aš jo prieš tai maldavau, prašiau – sustok, sustok, nebėk. Bet jam tie maldavimai… vaikas nelabai klauso. Aš tada jam pliaukštelėjau kokius tris kartus per kombinezoną, jis nieko nepajuto ir net neketino manęs klausyt, kad reikia grįžti pas sesutę, kurią aš irgi palikau tiesiog miške. Jis toliau norėjo bėgti, tada aš jam pora kartų trinktelėjau per rankytę“, – aiškino atimtų vaikų mama Eglė.
Pasak jos, netoliese buvusi kita šeima pradėjo moterį filmuoti, vėliau iškvietė policiją. Pareigūnai kaunietę išsivežė apklausai. Kaip pasakojama reportaže, sužinojęs apie incidentą į komisariatą atskubėjo ir vaikų tėtis.
Tėvų teigimu, atvykę Kauno vaiko teisių apsaugos specialistai elgėsi grubiai. Vežant vaiką atlikti tyrimo berniukas, pasakoja tėvai, pravirko, todėl tėvas paėmė jį iš kėdutės ir išsinešė nuraminti į lauką. Tarnybos specialistas, pasak tėvo, pasiuto ir pradėjo vaiką plėšte plėšti iš rankų. Į pagalbą šoko ištiktam vyrui esą puolė pro šalį važiavę pašaliniai žmonės.
Vaikai buvo atimti iš tėvų ir iš pradžių apgyvendinti vaikų globos namuose, vėliau – atiduoti globėjams. Galiausiai abu vaikai spalio pabaigoje buvo grąžinti tėvams.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
Atnaujinta
Kaip „Kas vyksta Kaune“ pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos komunikacijos specialistė Eglė Juozėnaitė, informacija, kurią Kručinskai pateikė naujienų portalui DELFI, yra ne visai tiksli.
„Atvejo vadybos posėdžio metu, kuriame buvo nuspręsta, jog vaikai bus grąžinti į šeimą, tėvams buvo sudarytas pagalbos planas, kuriame numatyti konkretūs įpareigojimai. Pagalbos planas ir įpareigojimai buvo sudaryti ne Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų iniciatyva, o visų specialistų, dalyvavusių atvejo vadybos posėdyje, kolegialiai priimtu sprendimu, todėl teiginys, jog tėvai sutiko su Vaiko teisių apsaugos tarnybos iškeltais reikalavimais, yra neteisingas“, – nurodė E. Juozėnaitė.
Ji pridūrė, kad vaiko teisių apsaugos specialistai nesilanko šeimos namuose – pagal atvejo vadybos posėdžio metu šeimai sudarytą pagalbos planą, šeimą lanko Kauno miesto savivaldybės Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos. Tėvystės kursus taip pat organizuoja Socialinių paslaugų centras, o ne Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos teritoriniai skyriai.
„Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba socialinių paslaugų šeimai neteikia, tad šeimos planuojamas rašto įteikimas turėtų būti adresuotas Socialinių paslaugų centrui, o ne Tarnybai“, – tvirtino Vaiko teisių apsaugos tarnybos komunikacijos specialistė.
