„Aš, visų pirma, žiūriu į asmenines savybes, nenoriu problemų rūbinėje, nenoriu konfliktiškų žmonių. Sezonas ilgas, reikia daug laiko praleisti kartu. Man svarbiausia yra žmogiškosios savybės: jeigu jos yra normalios, tada pradedi dėlioti kažką, statai kaip „Lego“, – tikina dabartinis Kauno „Žalgirio“ vedlys Šarūnas Jasikevičius.
Bet toli gražu ne visiems jo pirmtakams taip sekėsi. Buvo „Žalgiryje“ tokie laikai, kai Šaras tikrai ne ant visų savo auklėtinių būtų galėjęs kelti balsą ar laisva valia atlikinėti keitimus.
Šią savaitę suėjo lygiai 10 metų nuo tos dienos, kai „Žalgirio“ vairą savo rankose paskutinį kartą laikė treneris Rimantas Grigas. Nepaisant gerų rezultatų ir laimėtų praktiškai visų realistiškai įmanomų titulų, jis 2008-tųjų spalį netikėtai buvo atleistas.
R. Grigas prasitarė, kad į gilią finansinę duobę staigiai kritęs „Žalgiris“ jam turbūt vieninteliam taip ir neišmokėjo kelių mėnesių atlyginimo, bet jis dėl to nepyksta. „Darbas „Žalgiryje“ man davė kur kas daugiau nei pinigai“, – įsitikinęs jis.
Iš tiesų per tuos beveik dvejus laukinius metus, praleistus Kaune, jam teko padirbėti su visa plejada itin spalvingų asmenybių – legionieriais Marcusu Brownu, DeJuanu Collinsu, Tanoka Beardu, Lorenu Woodsu, Mamadou N’Diaye ir kitais. Pikantiškų istorijų iš užkulisių – tiek, kad galėtų parašyti knygą, neslepia buvęs strategas.
Collinso klystkeliai ir staigmena treneriui
Vienas labiausiai apkalbamų legionierių „Žalgirio“ istorijoje neabejotinai buvo DeJuanas Collinsas. Linksmų plaučių ir nevaldomo charakterio vyrukas kartais tiesiog vykusiai pajuokaudavo, bet kartais ir gerokai perlenkdavo lazdą.
Prižiūrėti, kad pernelyg nenuklystų Kaune, DeJuaną apsiėmė didelį patirties bagažą ir tuo pačiu autoritetą turėjęs M. Brownas. „Man problemų suvaldyti juos nebūdavo jokių – nei D. Collinso, nei M. Browno, ypač jo. Marcuso net nereikėjo suvaldyti. Nors ir metuose, jis buvo tikras profesionalas, atsidavęs krepšiniui. Su juo daug problemų nebuvo.
Tai – vienintelis žaidėjas, kiek aš esu matęs, kuris ateina iki rungtynių likus 2 valandoms, pasiima varžovų skautingus, atsisėda, studijuoja jų derinius. Tada persirengia, nueina pamėtyti, vėl ateina, pasitaria su komanda ir – į apšilimą. Čia jau baisus profesionalumas“, – pamena R. Grigas.
Tiesa, kalbai pasisukus apie DeJuaną, treneris turi, ką papasakoti. „Su D. Collinsu mes turėjome vieną pokalbį, po kurio jis man buvo vienas geriausių žaidėjų ir draugų turbūt. Mes radome bendrą kalbą su juo. Aišku, sunki asmenybė. Jis buvo linkęs į alkoholį ir čia, matyt, visi tai žino. Bet tais laikais mes nupirkti geresnio žaidėjo už jį negalėjome. Prisiminkime, koks buvo mūsų tuometinis biudžetas.
Į merginas jis nedaug buvo linkęs, labiau į alkoholį. Kai po „Žalgirio“ jis išvažiavo į Rusiją, dėl to jam ir ten kilo problemų. Mes sutarėme, kad jeigu tai – jo didelė problema, tai tegul jis randa laiką tai padaryti. Jis daugiau niekada nepasirodė išgėręs nei per treniruotę, nei per rungtynes. Buvo puikus žaidėjas ir aš juo labai džiaugiausi“, – tikina strategas.
Jam pritarė ir komentatorius Vaidas Čeponis. „Žinojau apie D. Collinso sportinės drausmės pažeidinėjimą, bet aš aikštėje beveik nejusdavau, kad jam trūktų energijos, miego ar kvapo. Senais laikais Rimas Kurtinaitis irgi nebuvo tas, kuris griežčiausiai laikėsi to režimo, bet išeidavo ir mesdavo po 20 ar 30 taškų“, – palygino jis.
Vis dėlto R. Grigas ištraukė iš atminties vieną vakarą, kai DeJuanas peržengė ribas. „Žinote, aš prisimenu, kad, kai tik pradėjau dirbti ir mes aplošėme „Lietuvos rytą“ LKF taurės finale bei laimėjome pirmą titulą, važiavome į Rygą žaisti BBL lygos finalo ketverto. Naktį prieš finalą su „Lietuvos rytu“ man skambina Ainaras Bagatskis ir sako: „Tavo du ereliai 4 valandą ryto dar siaučia „Paukščio skrydyje“. Normaliai…
Tada aš jau pajaučiau, kad gali būti pasekmės. Vos išleidau į aikštelę D. Collinsą, jis antrą minutę jau prašėsi keitimo. Mes labai stipriai paleidome varžovus (22 taškų skirtumu – Krepšinis.lt), DeJuanas pailsėjo gerai, grįžome ir vijomės, tačiau pralaimėjome keturiais taškais (77:81). Tai buvo vienintelis titulas, neskaitant Eurolygos, kurį aš paleidau“, – kremtasi jis.
Kai po sezono amerikietis paliko klubą, R. Grigas užsuko į Kauno sporto halę. Ten valytoja pranešė, kad D. Collinsas prašė perduoti krepšį. Jo viduje buvo naujutėlė „Timberland“ striukė ir raštelis: „Treneri, čia jums, kad žvejyboje nesušaltumėte“.
Tačiau, kai po poros metų D. Collinsas grįžo į „Žalgirio“ gretas, jis vėl įsipainiojo į ne pačias maloniausias istorijas: ne savo noru atsidūrė TV laidoje „Farai“, nes vairavo girtas (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,18 promilės) ir susikivirčijo su policijos pareigūnais.
Dar po kurio laiko krepšininką nubaudė ne tik teisėsauga, bet ir FIBA. Drausmės komitetas diskvalifikavo gynėją 3 mėnesiams dėl draudžiamų preparatų vartojimo – D. Collinso organizme buvo aptikta stimuliatoriams priskiriamų kanapių. Tuo DeJuano karjera Lietuvoje ir baigėsi.
„Gaila, kad taip atsitiko su patyrusiu, profesionaliu žalgiriečiu. Aš buvau perspėjęs D. Collinsą, kad jis nedraugautų su įtartinų asmenų kompanija iš Vilniaus. Turėjau informacijos, kad jie stengsis išprovokuoti mūsų žaidėją. Neatmetu versijos, kad toks dopingo kontrolės testas – tos kompanijos veiklos rezultatas“, – tokią savo versiją tada iškėlė tuometis klubo savininkas Vladimiras Romanovas.
Beje, sklandė kalbos, kad kai kurių skrydžių į išvykas metu D. Collinsas lėktuve tauriaisiais gėrimais vaišindavosi kartu su pačiu V. Romanovu – net ir matant komandos draugams. Kad tai ne iš piršto laužtas gandas, patvirtina faktas, kad įtampos neatlaikęs DeJuanas sykį buvo parskraidintas į Lietuvą neblaivus prieš pat Eurolygos turo rungtynes Maskvoje su CSKA klubu.
Antrasis erelis ir jo muštynės aikštėje
„Antrasis erelis buvo Lorenas Woodsas. A. Bagatskis pasakojo, kad jį pamatęs, 218 cm ūgio L. Woodsas susitraukė iki kokių 160 cm. Susigūžė visas. Tada paklausiau Ainaro, o ką jis pats naktį ten veikė. Atsakė, kad atvažiavo patikrinti mano žaidėjų“, – negirdėta istorija apie žalgiriečių linksmybes Rygoje BBL finalo išvakarėse dalinasi R. Grigas.
D. Collinso ir L. Woodso naktinis pasisėdėjimas prie gero neatvedė. Žalgiriečiai, tiesiogine to žodžio prasme, prapylė BBL finalą. Bet kaip parodė tolesni įvykiai, tai net nebuvo blogiausia dalis.
Kitą sezoną „Žalgiris“ susigrąžino BBL čempiono vardą, apgynė LKL žiedus, o Eurolygoje nukeliavo net iki TOP-16 etapo. Bet gerus rezultatus netrukus pakeitė gilios finansinės bėdos.
„Galėčiau knygą parašyti, koks sezonas buvo. Mes surinkome gerą komandą, važiavome į stovyklą. Atrodė, kad viskas gerai. Po to vykome į A. Gomelskio turnyrą ir laimėjome jį. Emocijos, viskas. Komanda toliau ruošėsi sezonui, judėjo pirmyn.
Rygoje prasidėjo Prezidentų taurė (BBL taurė). Prieš pat rungtynes su „Lietuvos rytu“ buvo vakarienė. Atėjo mūsų generalinis direktorius Gediminas Navikauskas ir pasakė: „Vyrai, pinigų nėra ir nebus“. Visada sakydavo, kad dabar nėra, bet kažkada bus, o dabar atvirai – kad nebus. Mačiau, kad vienas iš darbuotojų, gyvenančių iš atlyginimo, vos ne į ašaras: „Ką aš pasakysiu savo žmonai, nes jau taip keturis mėnesius negaunu?“
Čia – ne paslaptis. Visi žiūri tik į rezultatus. Bet kai tu negauni pinigų pusę metų, niekas neklausia. Kai žaidėjai sužinojo, viskas. Aš net moralinės teisės jiems pasakyti ką nors nebeturėjau. Užsieniečiai iškart į savo krūvelę ir į kavinę. Kitą dieną pravaikščiojome rungtynes su „Lietuvos rytu“, pralaimėjome. Ir prasidėjo… Turėjome važiuoti į kažkurias rungtynes, o mūsų prezidentas Arvydas Sabonis sako: „Nebevažiuokite, niekam „Žalgirio“ nebereikia. Reikia jį uždaryti.“
Aš pasikalbėjau su vyrais ir paklausiau jų, ką darome, kai tokia situacija – nėra pinigų: vykstame į Baltijos lygą ar ne. Nutarėme važiuoti. Dar perklausiau, jei važiuojame, ar aš vienas žaisiu, ar ir jie pasijungs. Pažadėjo pasijungti. Na, ir ką. Nuvažiavome. L. Woodsas susimušė, aikštelėje ten prasidėjo bardakas. Nežinau kodėl, bet kai grįžome, mane ir atleido“, – taip visą tuo metu kilusią suirutę apibūdina R. Grigas.
Iš tiesų BBL mače su Rygos ASK L. Woodsas aikštėje išsilaikė vos 4 minutes. Dėl kontakto su varžovu susinervinusį amerikietį raminti bandęs Raitis Grafas pats gavo į veidą – latviui buvo prakirsta lūpa.
Kumščiais mojavusiam Lorenui kitas ASK žaidėjas Ernestas Kalvė paleido kamuolį į galvą ir pataikė – L. Woodsas išvis pasiuto ir ėmė gainiotis latvius po visą aikštelę. Galiausiai jį savo tvirtame glėbyje surakino komandos draugai Ratko Varda ir Eurelijus Žukauskas. L. Woodsas ir R. Grafas buvo išvaryti iš aikštės. Žalgiriečiui dar skirta dvejų rungtynių ir 2000 tūkstančių eurų bauda.
Suspenduotas Beardas ir Motiejūno debiutas
Ne pačiu lengviausiu charakteriu garsėjo ir galingo stoto T. Beardas, su kuriuo konflikto neišvengė ir R. Grigas. Situacija įkaito per Eurolygos dvikovą su Sopoto „Prokom Trefl“. Tanoką papiktino trenerio sprendimas jį pakeisti ir amerikietis demonstratyviai plojo, įsitaisė pačiame atsarginių suolo gale, nusiavė sportinę avalynę, galvą paslėpė po rankšluosčiu bei nebesiruošė sugrįžti į aikštę.
Su tokiu legionieriaus elgesiu taikstytis nenorėjusio „Žalgirio“ vadovai suspendavo T. Beardą neapibrėžtam laikotarpiui, o į jo vietą pasikvietė 17-metį dublerių žaidėją Donatą Motiejūną. Jaunuolis jau pirmame mače į ASK krepšį per 22 minutes pelnė 15 taškų ir rezultatyvumu nusileido tik Marcusui Brownui, o netrukus debiutavo ir Eurolygoje – per dvikovą su Sienos „Montepaschi“.
Beveik 5-erius metus Kaune praleidęs ir kapitono pareigas ėjęs konfliktiškasis T. Beardas daugiau „Žalgirio“ aprangos taip ir nebeapsivilko. Jam iki šiol priklauso visų laikų Eurolygos naudingumo rekordas – net 63 balai (su Bolonijos „Skipper“ – 35 taškai ir 19 atk. kam.).
R. Grigas, dėstydamas savo nuomonę apie D. Motiejūną ir dabartinius jo nesutarimus su rinktine, kraipo galvą. „Aš apie tuos skandalus nieko nenoriu kalbėti, net nežinau, kaip ten yra. Čia – jų asmeninis reikalas. Man Donatas – labai geras žmogus, stiprus sportininkas, fanatas. Jis daug papildomai dirba, ruošiasi. Gal tos aplinkybės kažkokios… Nežinau, kas čia vyksta, kažkokie žaidimai. Toks žaidėjas kaip D. Motiejūnas negali žaisti gerai – rinktinėje ir NBA? Man tai keisčiausia.
Jis gali mesti kaire, dešine iš trijų-keturių metrų vienodai sėkmingai, turi gana gerą tolimą metimą, jaučia žaidimą. Jo kojos pastatytos anatomiškai gerai – reiškia, stovi stipriai ir gali atlaikyti bet kokį varžovą, jei tik nori. Man jis yra vienas iš tokių perspektyviausių, gabiausių Lietuvos krepšininkų.
Gal netinka, gal dar kažkas. Tai – trenerio pasirinkimas. Nieko negaliu pasakyti. Reikėtų užgniaužti ambicijas abiems. Jų konflikte kenčia Lietuva. Jeigu kentėtų tik tavo kiemas, tada galbūt gali savo dideles ambicijas rodyti. Reikia rasti bendrą sutarimą. Jeigu tu, kaip treneris, nori apsistatyti vien tokiais gerais, kurie visą laiką tik šypsotųsi ir žiūrėtų tokiomis akytėmis į tave, tai rezultato niekada nebus gero. Asmenybės visada turi savo charakterius, tai ir parodo jų stiprumą“, – konstatuoja jis.
Asmenybių su visais jų privalumais ir trūkumais tikrai netrūko ir tų, laukinių, laikų „Žalgiryje“. Gal todėl mes jų niekada ir neužmiršime.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
