Balandžio 25 – 28 d. Lietuvos džiazo federacijos atstovai dalyvavo aštuntojoje pasaulinėje džiazo mugėje „Jazz Ahead” Brėmene. Prasidėjusi 2006 m., mugė savo programoje jungia parodą, atlikėjų vitriną, konferencijas, koncertus klubuose. Visa tai sukasi aplink vieną žodį „Džiazas”. Per septyneris metus šis įvykis pelnė pagrindinio džiazui skirto renginio reputaciją, kuris jungia visų sričių džiazo profesionalus.
Lietuvos džiazas mugėje pristatytas pirmą kartą. Nacionaliniame stende keturias dienas dirbo Lietuvos džiazo federacijos atstovai – prezidentė Solveiga Rusytė ir valdybos nariai Liudas Mockūnas ir Julijus Grickevičius. Nepaisant pagrindinės užduoties – išsiskirti ir rasti savo identitetą tarp daugiau negu šešių šimtų kompanijų ir pustrečio tūkstančio dalyvių, federacija išsikėlė kelias pagrindines užduotis – reprezentuoti šalies džiazą, keistis ir dalintis informcija bei kontaktais, pristatyti ir įteikti organizatoriams federacijos išleistą džiazo rinkinį „Jazz from Lithuania 2013”, autorinius albumus. Besiruošiant dalyvavimui mugėje buvo sudarytas ir „Repro” atspausdintas katalogas „Explore Jazz From Lithuania”, tapęs pagrindiniu informaciniu instrumentu mugėje, talpinantis pagrindinę informaciją, istoriją ir festivalių kontaktus.
„Tai unikali patirtis šioje džiazo valstybėje, surentėme gan rimtą pamatą mūsų „ambasadai“. Sužinojome ir išmokome naudotis mugės „įrankiais“- kitą kartą veiktume efektyviau. Taip pat supratome, kad reikia važiuoti ir dirbti toliau, dar ne kartą, kad plyta po plytos suresti matomas džiazo ambasados sienas t.y. pasiekti matomus rezultatus.” – sako Lietuvos džiazo federacijos prezidentė Solveiga Rusytė.
Lietuvos džiazo stende lankytojų dėmėsį traukė septyni plakatai, provokavę diskusiją, pokalbį ar net ginčą bei kvietę sužinoti apie mažai girdėtą džiazo salą pasauliniame kotekste: „Lietuvoje daugiausia festivalių vienam gyventojui”, „Paklausyk ir pranešk mums kaip skamba Lietuvos džiazas”, „Ką reiškia šios trys raidės GTČ”, tačiau daugiausia dėmėsio ir diskusijų sulaukė citata iš 1961 m. laikraščio „Izvestija”:
„Šiandien groji džiazą, ryt išduosi tėvynę”. Šis istorinį kontekstą atspindintis šūkis paskutinę mugės dieną iškeliavo į vieno iš Berlyno džiazo festivalio vadovų rankas. Daugumai stende apsilankiusių svečių džiazas iš Lietuvos – balta dėmė Europoje, kiti tai tapatino su atskiromis asmenybėmis ar festivaliais, su kuriais bendradarbiavo ir dažnai kukliai, bet užtikrintai klausė „Ar Lietuvoje vyksta džiazo festivaliai” bei nuoširdžiai nustebdavo sužinoję, kad jų daugiausia Baltijos šalyse.
Dalyvavimas mugėje ir užmegzti ryšiai su federacijomis, sąjungomis bei pavieniais festivaliais, klubais ar asmenybėmis padėjo dar labiau kristalizuoti Lietuvos džiazo federacijos veiklos tikslus bei užtikrinti veiklos tęstinumą. Kartu tai tapo dar vienu dedamuoju elementu ieškant bendrų vardiklių Lietuvos džiazo pristatymui užsienyje.
Mugės dalyviai juokavo – „Tavęs nėra čia, vadinasi neegzistuoji”. Keturias dienas trukusioje mugėje dalyviai turėjo galimybę gyvai aptarti bendradarbiavimo galimybes ar net padaryti konkrečius susitarimus. Čia jautėsi didelės šeimos atmosfera. „Asmeninio ryšio sėkmės aspektui drąsiai skirčiau ne mažiau 50 proc., o gal daugiau. Laiko, pinigų ir įdirbio tokiems kontaktams užmegzti reikia nemažai, bet tai pats efektyviausias įrankis, kurio efektyvumą vargiai atsvertų visi kiti veiksmai kartu sudėjus.” Dalyvavimo reikalingumą apibendrino S. Rusytė
Aštuntoji džiazo mugė „Jazz Ahead” vykusi Brėmeno ekspozicijų centre viršijo ir organizatorių lūkesčius. Balandžio 25-28 dienomis mugėje dalyvavo 646 kompanijos, 2534 profesionalai, o septyniose dešimtyse džiazo virtinės koncertų apsilankė apie dvylika tūkstančių klausytojų. Mugės metu teikiamas „Škoda” apdovanojimas teko olandų būgnininkui Hanui Benninkui. Koncertuose, be kylančių ir dar nežinomų vardų, pasirodė tokios asmenybės kaip Django Bates, Avishai Cohen ir kiti.
Lietuvos džiazo federacijos vizito idėją ir įgyvendinimą neatlygintinai, iš vertybinių pozicijų, parėmė spaudos įmonių grupė „Repro”, dizaineris Tomas Mazūra, įmonė „Impro”, projektą iš dalies finansavo „Kultūros rėmimo fondas”.
