Bandydami parduoti savo gaminius prekybininkai griebiasi įvairiausių triukų, vienas iš jų — siūlyti prekes telefonu. Būtent tokio pasiūlymo sulaukusi moteris gavo neprašytų maisto papildų, o juos siuntusi kompanija ėmė terorizuoti pirkėją bei skaičiuoti delspinigius už esą nesumokėtą skolą.
Raseiniuose gyvenanti Ona sulaukė telefono skambučio iš kompanijos „DirectMarketing OU“ konsultanto, primygtinai siūlančio mėlynių ekstrakto maisto papildus regėjimui gerinti. Kaip teigia moters sūnus, mėgindama mandagiai atsikratyti įkyraus skambintojo ji sutiko išbandyti prekę. Deja, paštu moteris gavo lieknėjimui skirtus maisto papildus, kurių jai nereikia, todėl jau kitą dieną suskubo išsiųsti juos atgal.
„Raseiniai — mažas miestelis, tad paštininkės patarė išsaugoti čekį, esą su šia kompanija gali kilti problemų, tai ne pirmas kartas. 35 eurai nėra didelė suma, bet senam žmogui reikšminga“, – DELFI sakė nukentėjusios moters sūnus. Prabėgus maždaug mėnesiui Ona gavo laišką iš tos pačios kompanijos, kuriame prašoma sumokėti už jos gautas prekes. Nors papildai buvo išsiųsti atgal, nemalonumų nenorėjusi raseiniškė sumokėjo prašomą sumą.
Norėdamas užtikrinti, kad mama daugiau nebegaus panašių laiškų ar prekių, jos sūnus bandė susisiekti su jas siuntusia įmone, tačiau nesėkmingai. Nei nurodytu telefono numeriu, nei į elektroninius laiškus niekas neatsakė. Negana to, moteris gavo dar vieną laišką, kuriame teigiama, kad ji yra skolinga 35 eurus už atgal išsiųstas prekes bei papildomus 10 eurų už skolos administravimą. Pašnekovė negalėjo suprasti, kodėl turi antrą kartą mokėti už prekes, kurias ji ne tik išsiuntė atgal, bet ir jau kartą sumokėjo. Moteris stebėjosi, nes ji nepasirašė jokios sutarties ar prašymo su dabar ją terorizuojančia įmone.
Delspinigius skaičiuoja iš anksto
Kaip DELFI teigė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vyriausioji specialistė Natalija Jarmulkovič, kliento nepasirašyta sutartis yra laikoma negaliojančia: „Vartotojui sutikus sudaryti nuotolinę pirkimo–pardavimo sutartį, verslininkui keliama pareiga patvirtinti pasiūlymą, o tokia sutartis laikoma sudaryta nuo tada, kai vartotojas pasirašo pasiūlymą arba išsiunčia verslininkui savo rašytinį sutikimą. Neturint vartotojo rašytinio sutikimo tokiu būdu sudaryta sutartis yra negaliojanti“.
Specialistės teigimu, verslininkų veiksmai po negaliojančios nuotolinės sutarties sudarymo, pavyzdžiui, prekių siuntimas ar raginimas sumokėti, gali būti vertinami kaip agresyvi komercinė veikla. Mat tokie veiksmai gali labai apriboti vartotojo pasirinkimo laisvę arba elgesį produkto atžvilgiu ir jis tokiu būdu gali būti skatinamas priimti sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.
Nukentėjusiosios sūnus Giedrius teigė negalintis nuvykti į įmonės biurą, mat gyvenantis užsienyje. Taip pat per du mėnesius negavęs atsakymo iš siuntėjų, kreipėsi į VVTAT, tačiau daugiau nebežino, ko griebtis: „Juokinga, bet laiškas, kuriame pažymėtas įsiskolinimas, atkeliavo likus trims dienoms iki apmokėjimo pabaigos. Jie net nesulaukę termino skaičiuoja delspinigius“.
Neaptarnaujantis aptarnavimo skyrius
Įmonės „Naturelab“, kurios produkciją Lietuvoje ir platina Estijoje registruota „DirectMarketing OU“, tinklapyje nurodoma, kad netinkamas prekes būtina grąžinti per 15 dienų, o prieš tai — kreiptis į įmonės klientų aptarnavimo skyrių. Tas pats teigiama ir laiškuose, kuriuos gavo Ona. Tačiau VVTAT nurodo, kad vartotojas net nepateikdamas priežasties, grąžinti prekes ir atsisakyti nuotolinės sutarties gali per 14 dienų. Per tą patį laikotarpį verslininkas privalo grąžinti vartotojo sumokėtus pinigus.
Tiesa, kreiptis į minėtą aptarnavimo skyrių nėra taip paprasta. DELFI pabandžius susisiekti su „DirectMarketingOU“ nurodytais klientų aptarnavimo telefonais bei elektroniniu paštu, to padaryti nepavyko. Nei į laiškus, nei į paliktas balso pašto žinutes įmonės atstovai neatsakė savaitę.
Išsiuntus klausimus kompanijos valdybos nariui bei padalinio Lietuvoje vadovui Remigijui Dindai, šis netrukus pats paskambino. Tačiau užuot atsakęs į klausimus apie įmonės veiklą bei vykdomą prekybą ir jos taisykles, R. Dinda žurnalistės pareikalavo perduoti jo telefono numerį nukentėjusiajai. „Gal galite duoti tam žmogui mano telefoną, kad aš galėčiau sutvarkyti tą dalyką? Čia, greičiausiai, įvyko kažkoks nesusipratimas, gal siunta pasimetė pašte, ar dar kažkas. Klientas yra teisus ir čia nėra ko aiškintis. Aš atsakysiu (į žurnalistės užduotus klausimus, red.), bet man reikėtų, kad klientas pirma paskambintų, kai jis man paskambins, aš jums iškart atsakysiu. Aš tikiuosi, kad jis man paskambins“, – sakė pašnekovas, bet nors jo kontaktai ir buvo perduoti nukentėjusiai pusei, atsakymų į klausimus iš R. Dindos redakcija negavo.
Atsakymus R. Dinda pateikė tik pasirodžius straipsniui. Pasiteiravus, kokiais atvejais pirkėjui nereikia mokėti už gautus siuntinius, įmonės vadovas atsakė: „Mūsų produktai yra siunčiami be išankstinio apmokėjimo ir klientas turi teisę grąžinti prekes per 30 dienų. Jei pirkėjas užsisako ir gauta prekė jį tenkina, už gautas prekes reikia atlikti apmokėjimą, kitu atveju klientas gali prekes grąžinti. Jei klientas prekes grąžino, mokėti už prekes nereikia“.
Pasiteiravus pašnekovo, kokiais būdais įmanoma atsisakyti gaunamų prekių bei užtikrinti, kad jos ir toliau nebebus siunčiamos, R. Dinda konkretaus atsakymo nepateikė: „Mes siunčiame prekes klientams, kurie pateikė užsakymą ir jį patvirtino. Jei klientas nori atsisakyti siuntos iki jos išsiuntimo, jis tai gali padaryti bet kuriuo metu, jei siunta buvo išsiųsta, siuntą galima grąžinti“.
Nukentėjusiosios sūnus apgailestavo, kad verslininkai naudojasi žmonių patiklumu ir apgaudinėja: „Tos sumos mažos, palyginus su telefoniniais sukčiais, pavyzdžiui, tačiau vistiek pikta“.
N. Jarmulkovič patvirtino, kad VVTAT yra gavusi keletą vartotojų pasiteiravimų bei skundų dėl panašaus pobūdžio pardavėjų veiklos. Šiuo metu vertinamos ir 1 vartotojo skundo aplinkybės dėl „Direct Marketing OU“ bendrovės veiklos. Jau keletą metų šį kompanija eskaluojama daugybėje straipsnių bei vartotojų skundų internete.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
