Lietuvos prekybininkai nuo kitų metų pirkėjams nebegalės veltui dalinti plastiko maišelių. Tačiau jiems ketinama nustatyti ir daugiau ribojimų.
Maišelių tiekėjai ir gamintojai nesutaria dėl naujovės poveikio. Vieni sako, kad plastiko maišelių naudojimas kasmet smuks po 10–20 proc., kiti prognozuoja, kad tai neturės pasekmių nei verslui, nei pirkėjų įpročiams, nei gamtai – esą jau dabar ten, kur jų nuperkama daugiausia, jie apmokestinti.
Vienas naujausių siūlymų – atsisakyti dviprasmiškai vertinamų aerobiškai skaidžių maišelių. Jie laikyti ekologiškesniais, mažiau teršiančiais aplinką, bet dabar požiūris keičiasi. Jų gamybą Lietuvoje jau nuo kitų metų siūloma uždrausti.
Naujas pataisas siūlo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė. Anot jos, aerobiškai skaidūs maišeliai yra kenksmingesni nei iš paprasto plastiko.
„Teigiant, kad tai yra suyranti pakuotė, formuojama klaidinga vartotojo elgsena juos įsigyti ir netiesiogiai skatinama šiukšlinti, o ne didinamas ekologinis sąmoningumas“, – BNS tvirtino V. Vingrienė.
Anot jos, tokie maišeliai irsta etapais, turi būti tam tikra temperatūra ir šviesa, o jūroje ir sąvartynuose jie apskritai neskyla.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Agnė Bagočiutė pabrėžė, kad nėra patikimų greitai suyrančių maišelių naudos aplinkai įrodymų.
„Nėra įrodymų, kad jie visiškai apskritai suirs ir jau gal net yra daugiau kažkokių priešingų duomenų. Kad mikroplastikas paplinta, dar daugiau juo kvėpuojame, jis nematomas“ – BNS teigė A. Bagočiutė.
Kitos idėjos – visiškas plastiko maišelių draudimas
V. Vingrienės pataisa – ne vienintelis bandymas dar labiau sugriežtinti plastiko maišelių naudojimą. Seime jau sklando idėja, kad reikia apmokestinti ir pačius ploniausius, iki 15 mikronų storio maišelius, kurie dalinami veltui.
Blogiausiu atveju siūloma juos uždrausti – keisti popieriniais maišeliais. Aplinkos apsaugos ministerijos atstovė A. Bagočiutė žada, kad mažų plastiko maišelių apmokestinti ar drausti neketinama.
Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo Kęstučio Mažeikos teigimu, neapmokestinti ploniausi plastiko maišeliai yra taršiausia prabangos prekė.
„Tai papildomas saugumas, prabanga. Ne visi automobilį draudžiasi kasko, nes ne visi gali tai sau leisti. Taip ir maišelis – reikia pamatuoti riziką, ar jis būtinas. Jeigu produktas, kurį perki, gali sukelti papildomų nepatogumų – prekės prabėgs, suteps, būti dedi į tokį maišelį ir susimoki už jį“, – BNS teigė parlamentaras.
Jis taip pat mano, kad turėtų būti apmokestinamas pradinis teršėjas – plastiko maišelių gamintojai ir importuotojai. Tam pritaria ir V. Vingrienė: „Tada visa grandinė, o ne tik pirkėjas, turės galvoti apie ekologiškus ir netaršius maišelius“.
V. Vingrienė neatmeta galimybės įpareigoti prekybininkus pajamas už visų plastiko maišelių pardavimą pervesti valstybei kaip mokestį už aplinkos teršimą, o ne iš jų užsidirbti.
Popierinių maišelių gamyba brangesnė
Kauno maišelių tiekimo bedrovės „Divum“ vadovo Dariaus Remėza tiki, kad apmokestinus maišelius, jų suvartojimas mažės. Jis pastebėjo, kad kai kurie klientai plastiko maišelius keičia storesniais ar popieriniais, nes jie neapmokestinami.
Tačiau D. Remėza užsiminė apie specialaus pakavimo – vadinamojo kraft – popieriaus, naudojamo maišelių gamybai, trūkumą rinkoje: „Plastiko žaliavų kainos labiau stabilios, o kraft popierius brangsta ir ženkliai“.
Bendrovės „Plasteda“ vadovas ir savininkas Edvinas Podskočimas įsitikinęs, kad maišelių apmokestinimas „nieko nepakeis“.
„Man juokinga, kad į juos koncentruojasi. Ne maišelis teršia, o žmogus (…) Reikia suteikti galimybę nešiukšlinti“, – tikino verslininkas.
E. Podskočimas skeptiškai vertino galimybę apmokestinti ir labiausiai teršiančius mažus maišelius bei labiau pakavimui naudoti popierių.
„Popierių pagaminti daug didesnė žala gamtai – kertami medžiai, naudojama elektra, vanduo “, – aiškino E. Podskočimas.
Maždaug prieš 10 metų daugiakartinio naudojimo pirkinių maišelius eksportui ir Lietuvos prekybos tinklams Kinijoje pradėjusios gaminti bendrovės „Bagfactory“ generalinis direktorius ir vienas savininkų Gvidas Krolis neslėpė, kad prekybos tinklai iš maišelių gauna dideles pajamas.
„Plastikiniai maišeliai, paprastai 20-30 mikronų, yra turbūt vienas didžiausių vienkartinės pakuotės apyvartos objektų prekybos tinklams ir svariai prisideda prie jų bendrų apyvartų“, – BNS sakė G. Krolis.
Jis įsitikinęs, kad dėl to plastiko maišeliai iš prekybos centrų greitai nedings.
Žuvis ir mėsa – į popierių
Didžiuosiuose prekybos centruose jau seniai maišeliai nėra dalijami nemokamai. „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pranešė, kad tinkle prekiaujama gamtoje suyrančiais maišeliais.
„Iki“ siūlomi maišeliai yra iš perdirbto plastiko. Įmonės komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė tikino, kad jie parduodami tik paprašius pirkėjams, specialiai nesiūlomi.
„Lengvus permatomus maišelius šviežios žuvies ir mėsos skyriuose prieš trejus metus pakeitėme rudu įvyniojamu popieriumi“, – BNS sakė ji.
Anot jos, per kelerius metus maišelių pardavimai sumažėjo 7-10 procentų.
„Maximos“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė pranešė, kad tinkle yra ne tik perdirbtų plastiko maišelių, bet ir pagamintų iš cukranendrių pluošto, kelių rūšių daugkartinio naudojimo medžiaginių maišelių bei sulankstomų kartoninių dėžių.
Pasak jos, vienkartinių maišelių per pirmąjį šių metų pusmetį parduota virš 19 mln., pernai – 38 mln., o daugkartinių maišelių – atitinkamai 224 tūkst. ir 340 tūkst.
„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė sakė, kad siekiant paskatinti pirkėjus vietoje plastiko maišelių rinktis daugkartinius arba popierinius maišelius, plastiko maišeliai buvo pabranginti. Taip pat tinklas turi medžiaginius daugkartinio naudojimo maišelius, skirtus vaisiams, daržovėms, riešutams.
Pokyčiai – nuo sausio
Seimas 2016 metų birželį priėmė pataisas, kurios nuo 2019 metų leis prekybininkams neimti mokesčio tik už labai plonus (plonesni kaip 15 mikronų) plastiko maišelius, kurie būtini higienos tikslais arba skirti nefasuotiems maisto produktams.
15–50 mikronų storio maišelių pirkėjams nebebus galima dalinti veltui.
Prekybininkai, iki šiol neapmokestinę maišelių, dar aktyviai nereaguoja į naują reikalavimą. Jų gamintojai sako, kad dalis tokių prekybininkų nustatys simbolinę – vieno ar kelių centų kainą ir įstatymą įvykdys.
Dabar prekybos tinkluose siūlomi įprastiniai plastiko maišeliai, pagaminti iš polimero, į kurį gali būti pridėta priedų ar kitų medžiagų, yra ilgai yrantys. Aerobiškai skaidžių maišelių sudėtyje yra skilimą į mikrodaleles spartinančių priedų – toks plastikas, ilgesnį laiką veikiamas šilumos arba ultravioletinės šviesos, tampa trapus ir skyla.
Aplinkos ministerijos duomenimis, plastiko maišelių, kurių nuo sausio prekybininkai nebegalės dalinti veltui, užpernai išdalyta mažiau negu 2015 metais, kai vienas gyventojas vidutiniškai sunaudojo 37 didelius pirkinių maišelius ir 239 mažus (iki 15 mikronų), o 2016 metas atitinkamai – 36 ir 224.
„Numatytą 40 pirkinių maišelių skaičių vienam gyventojui pasiekti iki 2025 metų Lietuva jau pasiekė“, – tvirtino A. Bagočiutė.
Statistikos departamento duomenimis, 2017 metais į Lietuvą importuota 8,2 tūkst. tonos maišų ir krepšių iš polietileno už 18,287 mln. eurų.
