Įsibėgėjant Laisvės alėjos rekonstrukcijai, Kauno gyventojų dėmesį atkreipia ardomi istoriniai pėsčiųjų gatvės elementai. Prieš savaitę susidomėta atkastu Rusijos imperijos laikų grindiniu, bet nepastebėti neliko ir ardomi daug jaunesni artefaktai – mediniai Laisvės alėjos suolai. Kauniečių manymu, juos dar būtų galima naudoti.
Atidengtus šimtamečius akmenis užfiksavusio ir jų patvarumu susižavėjusio Visvaldo Legkausko socialinio tinklo paskyroje akyli piliečiai dalinosi pastebėjimais ir apie ekskavatoriais demontuojamus senuosius Laisvės alėjos suolus.
Aktyviai kauniečių interesus įvairiais klausimais ginanti advokatė Rūta Visočnik teigė galvojusi, kad rekonstruojant gatvę istoriniai grindinio akmenys ir suolai bus išsaugoti – pastaruosius ji siūlė pastatyti centro daugiabučių kiemuose ar išspausti kitokios naudos visuomenei.
Carinio grindinio danga nebuvo išmesta, nors originalioje vietoje jos ir neliko. Tačiau suolams darbininkų veiksmai, remiantis R. Visočnik pasakojimu, šviesios ateities nežada. Tūkstančius kauniečių atsipūsti priimdavę mažosios architektūros elementai tiesiog išlupami sunkiąja statybine technika.
Tokie veiksmai, anot teisininkės, pro šalį ėjusiems italams net sukėlė asociaciją su beatodairiška sovietų atnaujinimo politika ir darbo metodais.
V. Legkauskas medinių Laisvės alėjos detalių su grindinio akmeniu siūlė nelyginti. Kauniečio manymu, suolai yra tiesiog supuvę, bet R. Visočnik tvirtino, kad dalis dar buvo tinkami naudojimui – protingiau juos būtų patausoti ir pritaikyti nei paversti šiukšlėmis.
„Kas vyksta Kaune“ pasiaiškino, kas būtent nutiks 1977-1982 m. alėjos rekonstrukciją menantiems mediniams suolams. Situaciją pakomentavo dabar darbus vykdančios bendrovės „Kauno tiltai“ Gatvių tiesimo aikštelės vadovė Jolanta Varkalienė.
„Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekte medinių suoliukų išsaugojimas ir panaudojimas kitose miesto vietose kaip, pavyzdžiui, šviestuvų nenumatytas. Todėl miestiečiams atitarnavę keliasdešimt metų, suolai bus utilizuojami“, – sakė J. Varkalienė.
