70 proc. gyventojų pritartų, kad per valstybines šventes ir atmintinas dienas prekybos centrai nedirbtų, rodo naujausia „Spinter tyrimai“ apklausa.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Tomas Tomilinas DELFI sakė, kad nereikėtų draudimo prekybos centrams reglamentuoti įstatymu. Jo manymu, dėl to Vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovai galėtų susitarti.
Tačiau Konkurencijos tarybos narė Jolanta Ivanauskienė sako, kad tokie susitarimai gali pažeisti konkurencijos teisę ir tuo pačiu vartotojų interesus.
Savo ruožtu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas teigia, kad prieš priimant bet kokius sprendimus, reikia atlikti išsamią analizę.
Moterys pritaria labiau
T. Tomilinas su DELFI pasidalino balandžio 17–24 dienomis „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1015 respondentų. Jų buvo klausiama: „Ar pritartumėte, kad per valstybines šventes ir atmintinas dienas (šv. Velykas, Kalėdas, Vasario 16-ąją ir kt.) prekybos centrai nedirbtų?“
Apklausos rezultatai parodė, kad 70 proc. apklaustųjų tokiai nuostatai pritaria, o 30 proc. nepritaria. Dažniau pritaria moterys ir kaimo gyventojai.
Pagal amžių tam, kad prekybos centrai per šventes nedirbtų, labiau pritaria 56 metų ir vyresni respondentai. Tokie asmens bruožai kaip išsilavinimas, pajamos, užsiėmimas, šeimyninė padėtis a gyvenamoji vieta didesnės įtakos išreikštam požiūriui neturėjo. Pagal visus kriterijus nuomonės pasiskirsto daugmaž vienodai: du trečdaliai yra už tai, kad prekybos centrai per šventes nedirbtų, o trečdalis – prieštarauja.
Mato didesnį solidarumą
T. Tomilinas teigė apklausos rezultatus vertinantis kaip augančio gyventojų solidarumo išraišką.
„Žmonės vis labiau rūpinasi kitais ir tai daro savo komforto sąskaita. Žmonės, matydami kitų kančias, sunkų ir alinantį darbą, vis dėlto gan aktyviai prieštarauja darbui švenčių metu“, – komentavo jis.
Tačiau Seimo narys sakė, kad nedarbo per šventes nereikėtų reglamentuoti įstatymu.
„Manau, kad to nereikia reglamentuoti įstatymu. Tai turi būti trišalis susitarimas. Noriu atskirai pabrėžti, kad Konkurencijos taryba neturi teisės kištis į šio susitarimo realizavimą, nes tai yra socialinis dialogas, reglamentuotas kitais įstatymais – ne Konkurencijos.
Jei verslininkai kartu daro „Darom“ akciją, tai irgi galima traktuoti kaip konkurencijos pažeidimą? O pavyzdžiui, kai visi prašė pasų dėl alkoholio? Tai darė savo susitarimu. Pilietinis veiksmas negali būti traktuojamas kaip konkurencijos pažeidimas. Tai nėra konkurencija dėl vartotojo, tai – darbuotojo gyvenimo gerinimo klausimas“, – sakė T. Tomilinas.
Jis dar pridūrė, kad didžioji dauguma darboviečių ir taip per šventes nedirba.
„Dirba tik ten, kur visiškai aiškus nepertraukiamas procesas ir ten, kur yra aiški visuomeninė misija, kaip policijos ar greitosios. Akivaizdu, kad garbė yra dirbti per šventes, nes atlieki tam tikrą misiją. Tačiau, jei gamini alų, jei parduodi prekes, neatlieki jokios garbingos misijos, tai tikrai normalu ir visame pasaulyje taip yra, kad leidžia savo darbuotojams nedirbti“, – sakė jis.
Susitarti negalima
J. Ivanauskienė savo ruožtu sakė, kad visi verslo atstovai sprendimus dėl ūkinės veiklos, ateities planų turi priimti savarankiškai, nesitardami ir nederindami tokių savo sprendimų su konkurentais.
„Pažeidimais gali būti pripažinti ne tik konkurentų susitarimai dėl kainų, bet ir dėl prekybos sąlygų, gamybos apimčių, inovacijų taikymo ir kt. Visais šiais atvejais dėl įmonių susitarimų nukentėtų vartotojai, kadangi jų pasirinkimas sumažėtų, kainos padidėtų ir panašiai.
Ar dirbti per valstybines šventes ir poilsio dienas, prekybininkai turėtų apsispręsti taip pat savarankiškai, atsižvelgdami į savo įmonės vertybes, socialinę atsakomybę, verslo planus ir kitas konkrečiam prekybininkui reikšmingas aplinkybes“, – sakė ji.
Konkurencijos tarybos narė dar nurodė, kad jeigu saugant darbuotojų gerovę būtų svarstomas galimas ūkinės veiklos ribojimas (pavyzdžiui, draudimas vykdyti prekybą prekybos centruose tam tikromis dienomis), jis galėtų būti nustatytas tik įstatymu, įvertinus jo proporcingumą.
„Gavę konkretų tokio įstatymo projektą, vertintume jo nuostatų įtaką konkurencijai mažmeninės prekybos rinkoje ir teiktume savo išvadas“, – komentavo J. Ivanauskienė.
Siūlo palaukti
L. Vilimas sakė, kad jo atstovaujama asociacija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kaip tik šiuo metu rengia klausimus savo apklausai apie prekybos centrų nedarbą švenčių metu.
„Rezultatų tikimės birželio viduryje, – pasakojo jis. – Šių rezultatų (dėl 70 proc. pritarimo, kad nedirbtų – DELFI) negaliu pakomentuoti, nes neaišku nei apie kokias šventes kalbama, nei kas yra prekybos centrai. Svarbu atskirti, nes tai yra skirtingi dalykai – parduotuvės ir pavyzdžiui, „Akropolis“ ar „Panorama“.“
L. Vilimas, kaip ir J. Ivanauskienė, pastebėjo, kad prekybininkai patys dėl nedarbo per šventes susitarti negalėtų.
„Konkurencijos taryba tai pasakė, tokie susitarimai yra draudžiami. Būtų baudžiami visi tokio susitarimo dalyviai.
Tačiau, nepaisant to, praktika ir realybė yra svarbiausias indikatorius rinkoje. Jau dabar matome, kad skirtingi prekybos tinklai – lietuvių, užsienio kapitalo – pasirenka pagal save strategiją darbo laiko švenčių dienomis.
Vienur trumpina, kitur ilgina, nusprendžia išvis nedirbti. Reikia tai palikti savireguliacijai. Bendras įstatymo kurpalius sukurtų žalą ir nepasitenkinimą“, – sakė jis.
L. Vilimas dar pridūrė, kad į diskusiją turėtų įsitraukti ir Finansų ministerija.
„Turėtų padaryti analizę, kiek kiekviena diena kainuotų mokesčių prasme. Dar galėtų mažėti atlyginimai (dėl didesnio apmokėjimo per šventes), reikėtų mažiau etatų“, – svarstė jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
