Sujungus darbuotojo ir darbdavio mokamus mokesčius, atlyginimai „ant popieriaus“ išaugtų maždaug trečdaliu. Dėl to išsiplėstų ir neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymas, o tai reikštų, kad mažesnes pajamas gaunantiems darbuotojams „į rankas“ liktų daugiau.
Vyriausybėje šiuo metu svarstomi įvairūs mokesčių pakeitimai, tačiau visuomenei apie juos kol kas nepasakojama. „Apie konkrečius pasiūlymus daugiau informacijos galėsime pateikti balandžio viduryje“, – DELFI sakė finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė.
Viena daugiausiai dėmesio sulaukiančių galimybių – darbuotojo ir darbdavio „Sodrai“ mokamų įmokų konsolidacija. Šiuo metu darbuotojas „Sodrai“ moka 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir 3 proc. pensijų ir socialinio draudimo įmokas, o darbdavys – 27,48 proc. „Sodros” įmoką, 3 proc. PSD įmoką, 0,2 proc. įmoką į Garantinį fondą ir 0,5 proc. įmoką į ilgalaikio darbo išmokų fondą.
Darbuotojo mokesčiai skaičiuojami nuo atlyginimo „ant popieriaus“, o darbdavio priskaičiuojami prie atlyginimo „ant popieriaus“, todėl visa darbo vietos kaina yra maždaug trečdaliu didesnė. Sujungus „Sodros“ įmokas, tokios sąvokos kaip „darbo vietos kaina“ nebeliktų ir visi mokesčiai būtų skaičiuojami nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Nors vienas sujungimo tikslų yra tai, kad jo rezultatas būtų finansiškai neutralus, t.y. nepasikeistų nei darbuotojo „į rankas“ gaunama suma, nei valstybės gaunamos pajamos, to pasiekti nėra paprasta.
Dėl pakitusios „bazės“, t.y. sumos, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai, turės keistis ir mokesčių tarifai. Be to, Lietuvoje gyventojų pajamų mokesčiui taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Vyriausybės sprendimai dėl jo gali lemti pokyčius gyventojų piniginėse.
Gera žinia mažai uždirbantiems
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad net ir nedidinant NPD, iš „Sodros“ įmokų sujungimo mažesnes pajamas gaunantys gyventojai turėtų naudos.
„Dabar NPD socialinio draudimo įmokoms netaikomas, o sujungus su gyventojų pajamų mokesčiu, didesnė pajamų dalis būtų neapmokestinama“, – aiškino jis.
Vis dėlto, šioje lygtyje šiandien dar labai daug nežinomųjų. Vyriausybė kol kas neatskleidė, koks bus NPD dydis, ar keisis jo taikymo formulė, kokia bus minimali mėnesinė alga (MMA), kokio dydžio bus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ įmokų tarifai.
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas sutiko paskaičiuoti NPD taikymo po mokesčių reformos rezultatus, taikant pakankamai tikėtinas prielaidas.
Vyriausybė gali nuspręsti, kad po „Sodros“ įmokų sujungimo NPD ir MMA, kaip ir visi kiti atlyginimai, dauginami iš 1,31. Dabar NPD yra 380 eurų, po sujungimo būtų 497,8 euro; MMA dabar yra 400 eurų, po sujungimo būtų 524 eurai.
NPD taikymas šiuo metu apskaičiuojamas pagal šią formulę: NPD – 0,5 * (atlyginimas „ant popieriaus“ – MMA). MMA uždirbančiam asmeniui taikytinas NPD būtų 497,8 euro, t.y. GPM jis mokėtų nuo 26,2 euro.
Vyriausybė kol kas neatskleidė kokie bus GPM ir „Sodros“ įmokų tarifai. Galima daryti prielaida, kad bazinė pensijos dalis bus mokama iš valstybės biudžeto, tad GPM galėtų siekti 21 proc. Atitinkamai „Sodros“ įmokų tarifas irgi būtų apie 21 proc.
Taikant šiuos dydžius išeina, kad MMA uždirbantis asmuo iš viso sumokės 115,54 (5,5 GPM + 110,04 „Sodrai’) euro mokesčių per mėnesį. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką jis (kartu su darbdaviu) sumoka 163,72 euro.
Taigi, jei tokios prielaidos pasitvirtintų, iš „Sodros“ įmokų sujungimo darbuotojas išloštų 47,46 euro per mėnesį – tiek daugiau jam liktų „į rankas“.
Tai yra tik teorinis paskaičiavimas, tačiau pasak T. Povilausko: „Akivaizdu, kad galimybė didinti NPD ir taip mažinti mažiausiai uždirbančių gyventojų apmokestinimą iškart padidėja“.
GPM taikymo klausimas
Dėl platesnio NPD taikymo valstybės biudžete gali atsirasti skylė, kurią tektų užkimšti kitomis pajamomis. Anksčiau yra buvę kalbų apie nekilnojamojo turto arba automobilių mokesčius – galbūt tai gali būti sprendimas?
Tačiau N. Mačiulis sakė, kad daugiau pajamų būtų galima surinkti padidintą GPM tarifą taikant ne tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms, bet ir pajamoms iš kapitalo.
„Natūraliai atsirastų papildomas pajamų šaltinis, nes padidėjus GPM būtų labiau apmokestinamos dividendų, kapitalo prieaugio, palūkanų pajamos“, – sakė jis.
Ekonomisto teigimu, tai būtų tikra reforma, nes mokestinė našta mažas darbo pajamas gaunantiems asmenims sumažėtų, bet padidėtų gaunantiems kapitalo pajamas.
T. Povilauskas sakė, kad klausimas, ar didesnį, pavyzdžiui, 21 proc. GPM tarifą reikėtų taikyti ir kapitalui, yra politinis.
„Teoriškai turėtų likti 15 proc. kapitalui. Tai pakankamai mažas tarifas, lyginant su kitomis šalimis. Ar mes keliame iki 21 proc.? Nenustebčiau, jei toks pasiūlymas būtų, bet manau, būtų logiška išlaikyti tą patį apmokestinimą“, – komentavo jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
