Net ir prižiūrimas automobilis kartais ne iš pirmo bandymo sėkmingai įveikia techninės apžiūros (TA) barjerą. Paradoksas, tačiau tik labai retais atvejais į avarijas patenkantiems automobiliams panaikinamas TA galiojimas. Policija neslepia, kad jau pastebėjo šią klaidą, kai po techninių eismo įvykių užpildomos eismo deklaracijos ir vairuotojai išsiskirsto su automobiliais, kurie tikrai TA neįveiktų. Tačiau iš esmės jokių kliūčių jiems dalyvauti eisme nėra, nors akivaizdu, kad techniškai po eismo įvykio jie nebėra tvarkingi.
Planuojama kurti mechanizmą, kaip įvertinti automobilių būklę, kai užpildomos deklaracijos, nes absoliučia dauguma eismo įvykių atvejų būtent pildomos deklaracijos, nekviečiant policijos pareigūnų.
Grubiai skaičiuojama, kad Lietuvoje per metus įvyksta apie 100 tūkst. eismo įvykių, tačiau TA galiojimas panaikintas vos kiek daugiau nei 1,5 tūkst. automobilių.
Policija spragą pastebėjo
TA galiojimą panaikina į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, o tai reglamentuoja aiškūs kriterijai. Beje, TA galiojimą policijos pareigūnai gali panaikinti bet kuriuo metu.
„Tie atvejai yra aiškiai apibrėžti – tai neveikianti stabdžių sistema, lietaus metu neveikiantis vairuotojo valytuvas, tamsinti stiklai, po eismo įvykių neveikiančios sistemos, tokios kaip oro pagalvės ir taip toliau. Jei kalbėtume apie eismo įvykius, tai po jų policijos pareigūnai TA panaikino daugiau nei pusantro tūkstančio automobilių. Tačiau policijos pareigūnai negali įvertinti kai kurių atvejų, ar automobilis atitinka TA reikalavimus, ar ne. Šioje vietoje iš tiesų yra tam tikra niša“, – DELFI sako Lietuvos kelių policijos vadovas Vytautas Grašys.
Policijos ekipažas į įvykio vietą dažniausiai kviečiamas, kai įvyksta rimtos avarijos, sužalojami žmonės ar kitais atvejais, kurie susiję su kasko draudimu, kai vairuotojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir panašiai. Bet kokiu atveju, absoliučia dauguma atvejų vairuotojai patys išsisprendžia reikalus ir siunčia dokumentus draudimo kompanijoms.
„Manau, geriausias mechanizmas būtų toks, kad draudimo kompanijos informuoja TA atliekančias bendroves, kad buvo tam tikri pažeidimai ir reikia į juos atsižvelgti, kai bus atliekama einamoji TA. Kitas atvejis, kad jei buvo fiksuojamos, tarkime, iššovusios oro pagalvės, tai dalyvavimas eisme stabdomas, kol bus sutvarkyti defektai ir įveikiama tam tikra ekspertizė. Kol kas sunku pasakyti, kaip veiktų mechanizmas ir čia yra dar daug vietos diskusijoms, kad būtų priimtas geriausias sprendimas, tačiau mes pastebime, kad čia niša iš tiesų yra“, – sako V. Grašys.
Vertinti nenori
Tiesa, draudikai nauja mintimi neliko sužavėti.
„Tai nėra draudiko prigimtis. Techninės būklės tvarkymas ir vertinimas yra atitinkamų tarnybų reikalas, o draudikai net neužsiima mašinos techninės būklės įvertinimu – draudikai vertina žalą. Tai absoliučiai ne draudiko pareigos, tai valstybės pareiga užtikrinti, kad eisme dalyvautų tik tvarkingi automobiliai. Tai viešo administravimo dalykai ir valstybė negali permesti pareigų, kad draudikas įvertintų transporto priemonės saugumą. Draudikas tik įvertina žalos dydį, o remonto darbus jau atlieka specialistai“, – sako Andrius Romanovskis, Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.
Bet kokiu atveju, jei draudikams bus primestos naujos prievolės, neišvengiamai už tai sumokės visi besidraudžiantys žmonės.
„Reikia suprasti, kad tokios idėjos, naujos prievolės tik didina draudiko sąnaudas teikiant paslaugą. Galiausiai didėjant sąnaudoms galutiniame rezultate tai pajaučia vartotojas per draudimo įmoką. Viskas labai elementaru. Jei kažkas norės, kad draudikas vertintų techninę būklę, kad užsiimtų duomenų analize, mašinos būklės analize ir sprendimų priėmimu, ar gali transporto priemonė dalyvauti eisme ar ne, tai be abejonės didins sąnaudas. Be to, tai gilins konfliktus tarp draudikų ir vartotojų, nes faktiškai draudiko sprendimas prilygs leidimui transporto priemonei dalyvauti eisme“, – sako A. Romanovskis.
Specialistas teigia, kad avarijų skaičius Lietuvos keliuose vis didėja. Vien 2016 m. avarijų skaičius šoktelėjo net 15 proc. lyginant su 2015 metais.
„Tai yra milžiniški skaičiai“, – konstatavo A. Romanovskis.
Daugiaunaujienų skaitykite čia.
