Pristačius iniciatyvą leisti priverstinai gydyti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčius asmenis, sujudo žmogaus teisių aktyvistai. Karilė Levickaitė pastebėjo, kad patvirtinus projektą priverstinai būtų galima gydyti ir piktnaudžiaujančius marihuana. Aušrinė Armonaitė prasitarė sulaukusi užuominų, kad jos anksčiau siūlytas dekriminalizacijos projektas būtų sulaukęs didesnio palaikymo jį pateikus kartu su priverstiniu gydymu.
Šiuo metu net už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų vartojimą, gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą taikoma baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į pažeidimo rūšį, toks asmuo baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Siūlo planuoti kalėjimų ir psichiatrijos ligoninių statybas
„Baudžiamoji atsakomybė už marihuanos suktinę – Seimo tvirtas planas Lietuvai. Tačiau tai dar ne viskas. Vyriausybės patvirtintame ir Seimui pateiktame Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme numatyta priverstinė hospitalizacija, jeigu iš asmens elgesio matyti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.
Kitaip tariant, pagal tokią nuostatą, pavyzdžiui, piktnaudžiaujantis marihuana asmuo galėtų būti gydomas priverstinai. Jeigu ir tokiam įstatymo projektui būtų pritarta, siūlau pradėti planuoti kalėjimų ir psichiatrijos ligoninių statybas Lietuvoje“, – savo „Facebook“ paskyroje problemą iškėlė viešosios įstaigos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė K. Levickaitė.
Ji tikino kalbanti apie pirmadienį Seime registruotą įstatymo projektą, kurį parengė Valstybinis psichikos sveikatos centras ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Gali gydyti priverstinai, jei reali grėsmė „matyti iš asmens elgesio“
Kaip nurodoma pateikto dokumento 13 straipsnyje, psichikos ir elgesio sutrikimų turinčiam asmeniui, atsisakančiam hospitalizavimo, Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti taikomas priverstinis hospitalizavimas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas, tik jeigu iš asmens elgesio matyti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.
Esant šioms aplinkybėms, gydytojo psichiatro siuntimui ar greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu psichikos ir elgesio sutrikimų turintį asmenį į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristato greitosios medicinos pagalbos brigada, prireikus dalyvaujant policijai.
„Teismo sprendimu psichikos ir elgesio sutrikimų turintį asmenį į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą priverstiniam hospitalizavimui pristato policija, prireikus dalyvaujant greitosios medicinos pagalbos specialistui“, – nurodoma projekte.
Mano, kad įstatymas per platus: tai nėra gera praktika
K. Levickaitė sakė, kad šis įstatymo projektas jau patvirtintas Vyriausybės. „Čia atsiranda nuostata, kad „iš asmens elgesio matyti“, kas yra labai savotiška, labai platu – tai viena. Antra, kaip suprantu aš, yra tas bandymas pasiūlyti, kaip tvarkytis būtent priklausomybių kontekste, plačiau žiūrima.
Marihuana – vienas pavyzdžių, tačiau gali būti alkoholizmas, opiatai. Yra momentas, kad vietoje to, kad užtikrintume žmogaus teisėms palankias paslaugas, dabar siekiame išplėsti indikacijų sąrašą, kad galima būtų priverstinai hospitalizuoti. Tai nėra gera praktika“, – nurodė ji.
K. Levickaitės teigimu, įstatymas yra toks platus, kad net tiksliai neaišku, ar žmogus gali būti priverstinai hospitalizuotas be psichiatro siuntimo – atrodo, kad tai nuspręsti gali net greitosios medicinos pagalbos specialistas.
„Žmogaus teisių principu tai nėra geras sprendimas. Aišku, kalbama ne konkrečiai apie marihuaną, tai tik pavyzdys, bet asmuo, kuris, tarkim, turi priklausomybę, piktnaudžiauja alkoholiu, vis tiek atitiktų priverstinės hospitalizacijos sąlygas. Pagal tai, kas parašyta juodu ant balto, kyla klausimas, ar taip yra, bet turbūt taip yra“, – įžvelgė ji.
Pašnekovė sutiko – vieną kartą stipriau apgirtęs ar kitu būdu apsvaigęs asmuo greičiausiai nebus priverstinai gydomas, tačiau kas kita, jei žmogus tuo piktnaudžiauja.
Priklausomybė – irgi psichikos ir elgesio sutrikimas
Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė tikino, kad įstatyme niekas nėra paslėpta – tiesiog siekta suvienodinti jį su šiuo metu galiojančiu Civiliniu kodeksu.
„Tai taikoma psichikos sutrikimų turintiems žmonėms, kurių sveikatos būklė pablogėja. Ši nuostata jau ne vienerius metus yra Civiliniame kodekse. Tarptautinių ligų klasifikacijoje, kuri oficialiai galioja ir Lietuvoje, yra viena bendra grupė – psichikos ir elgesio sutrikimai, taip ji vadinasi, toks apibrėžimas ir vartojamas“, – aiškino O. Davidonienė.
Paklausta, ar teisinga pastaba, kad įstatymą galima pritaikyti ir priverstinai gydyti ir tuos asmenis, kurie turi problemų su alkoholiu, narkotikais, kenčia nuo priklausomybės, pašnekovė sutiko, kad tame yra tiesos.
„Priklausomybė irgi yra psichikos ir elgesio sutrikimas, liga, priklauso tai pačiai grupei. Jei tos aplinkybės, nesvarbu kokia psichikos liga sergančiam žmogui, susideda, tai ir pagal Civilinį kodeksą, ir pagal įstatymą galioja. Visos tos aplinkybės galioja bet kokiai psichikos ligai“, – nurodė ji.
Spręs 3 asmenų komisija
Pasak O. Davidonienės, ar reikalinga priverstinė hospitalizacija, nustatyti gali tik gydytojas psichiatras, greitosios pagalbos medikas asmenį neva tik atveža į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą.
„Dabar ta pati tvarka galioja – greitosios medicinos pagalbos specialistas, gavęs informaciją, atveža iki priėmimo skyriaus, o sprendžia tik gydytojas psichiatras. Jei priimamas sprendimas guldyti, po to vis tiek turi kreiptis į teismą leidimo priverstiniam gydymui.
Šiame įstatyme absoliučiai viskas lieka taip pat – ir psichiatro sprendimas, ir kreipimasis į teismą, ir net daugiau. Anksčiau sprendimą dėl hospitalizavimo galėdavo priimti vienas gydytojas – paguldyti ir paskui kreiptis į teismą, o dabar įtvirtinama, kad per 48 valandas tą žmogų privalo pamatyti tos įstaigos gydytojų komisija – du psichiatrai ir vienas administracijos atstovas. Taigi žmogaus teisių prasme padaryta daugiau“, – aiškino ji.
Pasak pašnekovės, kol laukiama teismo sprendimo, ligonis yra hospitalizuojamas. „Jei matai realų pavojų savo ir aplinkinių sveikatai, gyvybei, kaip tu jį gali išleisti? Ir dabar niekas neišleidžia. Apskritai, nematau čia vietos marihuanai, nebent kažkokia psichozė išsivysto“, – nurodė O. Davidonienė.
Įžvelgia priešpriešą pamatiniams principams
Seimo narės Aušrinės Armonaitės teigimu, kai ji teikė nedidelio kiekio narkotikų be tikslo platinti dekriminalizavimo pasiūlymą, keli kolegos užsiminė, kad jis sulauktų daugiau pritarimo, jei kartu būtų teikiama ir idėja taikyti priverstinį gydymą. „Užkulisiuose to sulaukiau“, – pripažino Seimo narė.
Tiesa, ji tikino, kad aptariamas įstatymo projektas dar nebuvo svarstomas Seime. „Bet kurios priklausomybės ar bėdos priverstinai neišgydysi – tai prieštarauja, iš tikrųjų, pamatiniams visuomenės psichikos sveikatos principams, žalos mažinimui ir panašiai. Aš manau, kad tai yra mitais, burtais, galbūt ir neišmanymu pagrįstas pasiūlymas“, – įvertino pašnekovė.
Stebisi, kad priklausomi žmonės gali sudaryti sandorius dėl NT
Kaip pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, ministrų kabinetas pritarė parengtai Vyriausybės išvadai, kurioje siūloma pritarti Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės siūlymui suvienodinti teisinį reglamentavimą ir leisti gydyti psichikos sutrikimu sergančius žmones be jų sutikimo.
„Siūloma numatyti, kad žmogus, sergantis psichikos sutrikimu ir atsisakęs gydymo, gali būti guldomas į gydymo įstaigą ir gydomas priverstinai tais atvejais, jei yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti žalą ne tik savo ar aplinkinių sveikatai ir gyvybei, bet ir turtui. Pavyzdžiui, nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų priklausomi žmonės gali sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo turto (NT)“, – nurodoma pranešime.
SAM specialistų nuomone, psichikos sutrikimų turintys žmonės ne visada gali adekvačiai įvertinti savo situaciją ir priimti sprendimus dėl gydymo būtinybės. Be to, jie gali kelti realią grėsmę tiek sau, tiek aplinkiniams.
„Siūlomi pakeitimai leistų daugeliu atveju ne tik suteikti savalaikę pagalbą sergančiam žmogui ir jo artimiesiems, bet ir užbėgti už akių galimiems nelaimingiems atsitikimams ar net nusikaltimams. Taip siekiama suvienodinti dviejų teisės aktų – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo ir Civilinio kodekso – nuostatas, nes pastarajame nustatyta, kad psichikos sutrikimų turinčius žmones priverstinai hospitalizuoti galima tik jų pačių sutikimu ar teismo leidimu. Šis neatitikimas lėmė ne vieną skaudžią nelaimę“, – teigiama pranešime.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
