Seimas ketvirtadienį nesutiko į sesijos darbų programą įtraukti liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen projekto atsisakyti neriboto embrionų saugojimo pagalbiniame apvaisinime.
Už tai, kad projektas būtų įtrauktas į darbotvarkę, balsavo 23 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 26 parlamentarai, tad V. Čmilytė-Nielsen jo net negalėjo pristatyti per opozicinę darbotvarkę.
Pasipiktinę Liberalų sąjūdžio atstovai tuomet paliko posėdžių salę.
„Tai yra demaršas prieš valdančiųjų veiksmą, kai apskritai uždraudžia pristatyti projektą, kuris jiems gali nepatikti, pristatymo balsavimo metu jie gali turėti savo nuomonę, mes negalime uždrausti. Bet uždrausta pristatinėti, nors yra speciali norma, opozicijos darbotvarkė“, – BNS sakė frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Liberalus papiktino ir „valstiečio“ Povilo Urbšio prašymas, kad liberalai projekto pristatymui parinktų kitą atstovą, o ne besilaukiančią V. Čmilytę-Nielsen.
„Dėl to įstatymo projekto gal gali dauguma turėti tokią principinę nuomonę, kad gal geriau negaiškime laiko. Asmeniškai aš prašau vieno dalyko – nu gali šitą projektą dėl embrionų pateikinėti ne moteris, kuri laukiasi vaiko“, – kalbėjo P. Urbšys, sukėlęs pasipiktino audrą.
„Povilas Urbšys padarė konstitucinį nusižengimą, kai lygiateisius Seimo narius suskirstė, padalino į nėščias moteris, kurioms apribota teisė, siūloma neteikti kai kurių projektų. Nejuokaudamas sakau – nuo kurios nėštumo savaitės jau draudžiama pateikti projektus? Tai yra žema, tai ne valstietiška, tai mužikiška“, – BNS sakė E. Gentvilas.
Liberalė Aušrinė Armonaitė reaguodama į P. Urbšio pasisakymą replikavo, kad „čia ką tik nuskambėjo siaubingas įžeidimas“.
„Aš net nežinau, ar tai yra seksizmas, tai yra kažkas daug blogiau. Nelabai suprantu, kodėl nėščias žmogus negali pristatyti projekto bet kuriuo klausimu. Tai yra baisu, ką mes ką tik išgirdom“, – sakė A. Armonaitė.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, jog „tai yra ne dogmomis, o medicina paremtas projektas, suderintas tiek su pacientų organizacijomis, tiek su medikais“.
„Dėl to, kad besilaukiančios mamos kažko negali teikti, gal jūs irgi teikit pasiūlymus ir apribokite tam tikras moteris, ar tam tikro amžiaus sulaukusius žmones nuo darbo čia (Seime), nes tai neišlaiko bet kokios kritikos“, – į P. Urbšio pastabą taip pat atsakė liberalė.
Pasipiktinimo balsus salėje sukėlė ir Socialdemokratų darbo frakcijos atstovo Artūro Skardžiaus replika. „Aš tikrai ne prieš besilaukiančias moteris, bet aš nesupratau gerbiamos Aušrinės, kas yra besilaukiantis žmogus?“ – sakė A. Skardžius.
Posėdžiui pirmininkavusi konservatorė Irena Degutienė tuomet parlamentarams pasiūlė galvoti, ką kalba.
P. Urbšys po to sakė nenorėjęs, kad jo pasisakymas būtų būtų priimtas kaip diskriminacinis.
„Aš tikrai noriu atsiprašyti, jei mane neteisingai suprato. Tikrai nėščia moteris yra pagarboj, nes savy nešiojasi brangiausią turtą – gyvybę. Bet jei yra įstatymo projektas susijęs su gyvybe, aš manau, kad embrionas, kuris turi gyvybės teisę, kai moteris laukiasi vaiko, ir tas embrionas, kuris nevaisingų šeimų, irgi turi teisę į gyvenimą. Aš tą tik turėjau omeny“, – sakė parlamentaras.
Liberalė V. Čmilytė-Nielsen siūlė atsisakyti valdančiųjų „valstiečių“ pastangomis į Pagalbinio apvaisinimo įstatymą įrašyto neriboto embrionų saugojimo ir nustatyti, kad dėl pagalbiniam apvaisinimui sukurtų ir moteriai neperkeltų embrionų saugojimo termino spręstų pati pora – ne mažiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, taip pat pora galėtų leisti embrionus panaudoti donorystei.
V.Čmilytė-Nielsen pataisas argumentavo tuo, kad dabartinė tvarka sukelia sunkumų poroms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis, nes atliekami embrionai saugomi šeimos lėšomis ir ne visi išgali tai sau leisti, ypač turint mintyje, jog saugojimo terminas – neribotas.
„Įstatymais užprogramuotas „amžinas“ embrionų saugojimas atliekamas nevaisingų porų lėšomis, o tai reiškia, kad valstybė šias poras įpareigojo naudotis lytinių ląstelių banko paslaugomis, kas mėnesį tai kainuoja daugiau kaip 30 eurų“, – apie pataisas yra sakiusi liberalė.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Seime po ilgų diskusijų buvo priimtas pernai, o korekcijos pradėtos jam dar nė neįsigaliojus. Praėjusios kadencijos Seimas iš pradžių priėmė konservatyvų įstatymo variantą, kuris leido sukurti tiek embrionų, kiek bus perkelta moteriai, ir ne daugiau trijų. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė atsižvelgusi į medicinos ir teisės ekspertų poziciją jį vetavo kaip neatitinkantį šiuolaikinių gydymo metodų.
Tuomet Seimas pritarė šalies vadovės veto ir atsisakė griežtų reikalavimų, tačiau rinkimus laimėję „valstiečiai“ su kitų frakcijų parlamentarais iš naujo įregistravo pataisas su siūlymu grįžti prie draudimo šaldyti embrionus. Visuomenėje atsinaujinus aštrioms diskusijoms dėl pagalbinio apvaisinimo, „valstiečiai“ pasiūlė variantą, kuris neribojo sukuriamų embrionų skaičiaus, bet įpareigojo juos saugoti neribotą terminą, jį ir priėmė Seimas.
Seme pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, abiem stovykloms aštriai ginant savo pozicijas dėl embrionų skaičiaus ribojimo, jų šaldymo ir naikinimo. Viena pusė ragina ginti negimusį embrioną kaip gyvybę, kita pabrėžia porų interesus susilaukti vaikų.
Iki Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimo šių metų sausį tokios procedūros darytos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir nevaisingos poros negalėjo gydymui gauti valstybės kompensavimo.
