Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė susirūpinusio skaitytojo laiškas. Kaunietis sako buvęs per plauką nuo nelaimingo atsitikimo. Dėl neatsakingo vairuotojų elgesio gatvėse, Kauno centre, viskas galėjo baigtis tragiškai. Nepaisydami pėsčiųjų perėjos ir dideliu greičiu praūžę automobiliai, atrodo, net neketino sustoti, sako jis.
Vaizdo stebėjimo kameros nebuvimas gatvėse nuo atsakomybės neatleidžia
„Noriu paklausti, ar Karaliaus Mindaugo ir A. Mickevičiaus gatvių sankryžoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros? Vakare, maždaug 23.45 val. su mergina ėjome iš kino ir žengiant per pėsčiųjų perėją, staiga malonų vakarą sugadino du kelių chuliganai. Jie sėdėdami prie savo automobilių vairų lenktyniavo tarpusavyje ir tikrai nedaug trūko, kad vakaras pasibaigtų nelaime. Ar policijos pareigūnai drausmina vairuotojus, jeigu jų prasižengimas yra užfiksuojamas vaizdo stebėjimo kameromis?“, – teiraujasi skaitytojas.
Jis teigė besidomintis ne dėl to, kad įskųstų šiuos vairuotojus, o dėl to, kad kiti vairuodami vėliu paros metu ir automobiliu artėdami prie pėsčiųjų perėjų elgtųsi atsakingiau.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai apie vaizdo stebėjimo kamerą Karaliaus Mindaugo ir A. Mickevičiaus gatvių sankirtoje pasiteiravo Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus atstovų. Sužinojome, jog minėtoje sankryžoje savivaldybės valdomos kameros nėra.
Tačiau vaizdo kameros nebuvimas kokioje nors gatvių vietoje vairuotojų nuo atsakomybės, pasak policijos pareigūnų, neatleidžia.
Siūloma pranešti policijos pareigūnams
Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininko Andriaus Bubulio teigimu, jei žmonės pastebi vairuotojų daromus nusižengimus – kelių eismo saugumo ar bet kokius kitus, visuomet gali pranešti policijos pareigūnams naudodamiesi policijos elektroninių paslaugų sistema.
„Taip pat, jei asmuo užfiksuoja fotoaparatu ar nufilmuoja, gali apsilankyti interneto svetainėje adresu: www.epolicija.lt ir atsiųsti policijai pranešimą su aprašais bei vaizdo medžiaga apie nusižengimą ar kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Gavę informaciją policijos pareigūnai ją analizuoja, tikslina aplinkybes. Jei nustatoma, jog iš tiesų buvo užfiksuotas kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokiu atveju vairuotojui – transporto priemonės savininkui arba nurodytam asmeniui, nusižengimo metu vairavusiam automobilį, taikome poveikio priemones“, – komentavo Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas.
Jei žmogus nesuspėja nei nufotografuoti, nei nufilmuoti matyto įvykio, lygiai taip pat, sako A. Bubulis, jis gali pastebėtą nusižengimą aprašyti bei atsiųsti per jau minėtą policijos elektroninių paslaugų sistemą arba į bet kurį policijos komisariatą atnešti pareiškimą raštu ir jį užregistruoti.
Svarbu išklausyti abi puses
„Tam, kad būtų nustatytas nusižengimas, negalime remtis vien subjektyviais įvykį mačiusio žmogaus pastebėjimais, turime apklausti ir įvykio dalyvius – vairuotojus. Pavyzdžiui, kaip šiuo atveju, jei surinkus pakankamai informacijos, vairuotojas ar vairuotojai pripažįstami neteisėtai dalyvavę organizuotose transporto priemonių lenktynėse ir viršiję greitį, baudos dydis galėtų siekti nuo 170-230 eurų. O jei vairuotojas lenktyniautų gatvėse neturėdamas teisės vairuoti automobilio, baudos dydis galėtų būti nuo 300-600 eurų“, – paaiškino A. Bubulis.
Pėsčiasis turi žinoti, kaip elgtis
Pėsčiasis, Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininko teigimu, taip pat turi laikytis tam tikrų taisyklių prieš žengdamas į pėsčiųjų perėją – apsižvalgyti ir įsitikinti, ar jį praleidžia atvažiuojantis automobilis bei nuspręsti, ar matomos transporto priemonės greitis saugus jo gyvybei.
„Priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos, žmogus negali įžengti į ją neapsidairęs, neįvertinęs transporto priemonių bei kitų eismo dalyvių judėjimo. Kelių eismo taisyklėse numatytos ir pėsčiojo, ir vairuotojo pareigos“, – sako A. Bubulis.
Įdomu tai, kad, pasak Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininko, Kelių eismo taisyklėse numatyta, jog vairuotojo pareiga per pėsčiųjų perėją praleisti į ją įžengusį pėsčiąjį, o ne tuomet, kai jis tik stovi kelkraštyje bei lūkuriuoja. Tačiau vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ar kelio ženklo, žyminčio pėsčiųjų perėją, nepaisant to, ar pėstieji stovi kelkraštyje, ar ne, privalo sulėtinti greitį.
Kaip padėti policijai pastebėjus kelių chuliganus?
A. Bubulis pataria, jog pastebėjus vieno ar kito pobūdžio nusižengimą gatvėse, žmonėms reikėtų įsidėmėti valstybinius automobilio numerius, jo spalvą, markę, net ir tuo atveju, jei pateikiamas vaizdo įrašas. „Tokioje gatvėje kaip Karaliaus Mindaugo prospektas, gali per parą pravažiuoti daug vienodos spalvos ir markių automobilių, todėl įsiminti valstybinius numerius būtų pravartu“, – teigia pašnekovas. Kitas itin svarbus dalykas, sako jis, yra valanda, kuomet galimas nusižengimas įvykdytas.
Paklaustas apie tai, ar žmonės aktyviai informuoja policijos pareigūnus apie vairuotojų nusižengimus keliuose, Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas džiaugiasi, jog šiuo klausimu žmonės reaguoja išties pilietiškai – apie įvairius pažeidimus keliuose dažniausiai praneša naudodamiesi policijos elektroninių paslaugų sistema.
„Džiaugiamės, kad žmonės aktyviai fiksuoja eismo dalyvių nusižengimus keliuose ir informaciją siunčia mums. Remdamiesi ja, galime pritaikyti atitinkamas nustatytas poveikio priemones“, – teigė A. Bubulis.
Klausiame skaitytojų: ar jums taip pat teko susidurti su chuliganišku elgesiu keliuose? Papasakokite savo istoriją.
