Šiandien nuo vidurnakčio Vilniaus oro uostas keleiviams užvėrė duris, tačiau juos ištuštėjusiame oro uoste pakeičia sunkioji technika. 35 dienoms užsidaręs pagrindinis šalies oro uostas pradedamas ruošti kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbams, tuo metu per Vilnių turėję vykti skrydžiai perkeliami į Kauno oro uostą.
Dėl šių pokyčių ir laukiančių nepatogumų netrūksta susirūpinusiųjų. Delfi.lt pateikia išsamią informaciją, kurią turėtų žinoti visi keliautojai, planuojantys skrydžius, darbo komandiruotes ar atostogas.
Kauno oro uostas tampa pagrindiniais vartais
Skrydžiai perkeliami į Kauno oro uostą nuo šiandien iki pat rugpjūčio 17 dienos.
Kad oro uostas sugebėtų aptarnauti keturis kartus daugiau keleivių pastatyti du laikini keleivių terminalai, įrengta laikina didesnė automobilių stovėjimo aikštelė, taigi viso bus kiek daugiau nei 2 tūkst. stovėjimo vietų.
Tiesa, stovėjimo kainos jose padidintos – taip, anot Lietuvos oro uostų vykdomojo direktoriaus Donato Voverio, siekiama skatinti keleivius rinktis atvykti iki Kauno oro uosto kitas transporto priemones.
„Nors Kauno stovėjimo aikštelės pajėgumas išplečiamas kaip Vilniaus, įvertinus, kad daugiau keleivių atvažiuotų automobiliu, pamatėme realią riziką, jog stovėjimo vietų gali ir neužtekti. Jeigu jie atvažiuotų ir nerastų, kur palikti automobilio, kiltų problemų.
Čia, Karmėlavoje, nelabai yra kur palikti daugiau automobilių, atsiranda vėlavimo į skrydį rizika. Kainos padidinimas yra tam, kad šiek tiek būtų galima suvaldyti šiuos srautus, o keleiviui būtų patraukliau vykti kita transporto priemone“, – Delfi.lt sakė jis.
Iš Vilniaus oro uosto taip pat bus pergabenta dalis įrangos ir technikos. Kaune darbuosis keli šimtai darbuotojų iš Vilniaus, prireikus bus pasitelkiami specialistai iš Palangos oro uosto.
Skrydžių pokyčiai
Planuojantiems skrydžius ir savo atostogas verta atkreipti dėmesį, kad kai kuriomis kryptimis pasirinkimas gali būti sumažėjęs.
Nepatogumų kels tai, kad ne visos oro linijos sutiko nukreipti skrydžius į Kauno oro uostą.
Viena tokių – pigių skrydžių aviakompanija „Ryanair“, kuri iš Vilniaus ir į jį vykusių skrydžių nebevykdo jau nuo liepos 1 d., o juos atnaujins tik rugsėjo 1 d., praėjus beveik dviem savaitėms po kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos.
Dėl to nebeliko Birmingemo, Brėmeno, Chanijos, Lidso, Liverpulio, Madrido ir Malto krypčių.
„Šita situacija yra nemaloni tiek keliaujančiam žmogui, tiek pačiam oro uostui. „Ryanair“ sprendimas didele dalimi susijęs su tuo, kad Kaunas ir šiaip yra pirmoji „Ryanair“ bazė Lietuvoje, jie nemažą dalį skrydžių vykdo iš Kauno. Tad Lietuva šios kompanijos skrydžių visiškai tikrai nepraranda. Taip, jų sumažėja, tačiau visi skrydžiai, kurie iki tol vykdavo iš Kauno, – lieka“, – komentavo D. Voveris.
Dėl susiklosčiusios situacijos kainos į „Ryanair“ neperkeltus skrydžius gali būti didesnės, nes sumažėja vietų pasiūla.
Lėktuvai iš Kauno neskris ir į Minską, kadangi bendrovė „Belavia“ nusprendė jo neperkelti, tačiau ji padažnino jos vykdomus skrydžius šia kryptimi iš Palangos.
Nors kita pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ sutiko perkelti skrydžius į Kauną, tačiau skrydžių į Paryžių ir Kijevą vis dėlto neperkėlė.
Taigi į Paryžių ir iš jo norintiems keliauti keleiviams teks ieškotis kitų būdų arba rinktis aviakompaniją „airBaltic“, kuri vykdo daugiau netiesioginių skrydžių per Rygą.
Dauguma aviakompanijų vykdys skrydžius įprastu laiku – t. y. kaip ir į/iš Vilniaus. Tačiau bendrovė LOT nevykdys vakarinio skrydžio, atvykstančio 00 val. 45 min. Aviakompanija „Finnair“ padidins skrydžių dažnį iš Helsinkis-Vilnius-Helsinkis .
Kaip nuvykti?
Nors daugeliui lietuvių, gyvenančių mažuose miesteliuose ar Klaipėdoje, Šiauliuose nuvykti iki Kauno oro uosto bus patogiau dėl mažesnio atstumo, sostinės gyventojai ir svečiai susidurs su nepatogumais.
Rekonstrukcijos metu keleivius iš Vilniaus autobusų stoties į Kauno oro uostą devynis kartus per dieną veš kompanija „Toks“, taip pat kas 30 minučių kiekvieną dieną keleivius veš „Ollex“ greitieji („Express“) autobusai, kurių tvarkaraščiai bus suderinti su skrydžių grafikais.
Tokia kelionė į vieną pusę kainuos apie 10 eurų. Be to, nereikėtų pamiršti, kad kelionė užtruks apie pusantros valandos, todėl laiką planuokitės iš anksto.
Į oro uostą vykstantys iš Klaipėdos taip pat gali pasinaudoti kompanija „Ollex“, kuri keleivius veš kiekvieną dieną. Autobusų maršrutai suderinti su skrydžių laikais.
Vykstantiems iš Kauno centro, oro uostą bus galima pasiekti nuo Kauno geležinkelio stoties važiuojančiu 29 maršruto autobusais, kurie kursuos kas pusvalandį.
Norintys iki oro uosto nusigauti greičiau galės rinktis specialų 29E maršruto autobusą, kuris oro uostą turėtų pasiekti greičiau. Tačiau šis maršrutas yra laikinas, baigus Vilniaus oro uosto tako rekonstrukciją, jo nebeliks.
Bilietai šiems maršrutams parduodami autobuse. Vieno kaina – 0,80 euro.
Kur pernakvoti?
Norintys pernakvoti šalia Kauno oro uosto galės rinktis viešbutį „AirHotel“, kuris veiks netoli oro uosto.
Viešbutis gali priimti 106 žmones, jame įrengti 53 kambariai.
Nakvynė vienam asmeniui viešbutyje kainuoja apie 39 eurus.
Kas tuo metu vyks Vilniaus oro uoste?
Per 35 dienas Vilniaus oro uoste turėtų būti rekonstruotas kilimo ir tūpimo takas.
Nors toks sprendimas sulaukė daugelio pasipiktinimų dėl jo laiko, kai būtent vasarą žmonės planuoja savo atostogas ir keliavimas lėktuvais pasidaro ypač aktualus, D. Voveris teigė, kad priimtas geriausias sprendimas.
„Rinktasi įvertinus, kokie buvo faktiniai orai per penkerius metus, t. y. kada istoriškai Lietuvoje buvo mažiausia kritulių ir aukščiausia oro temperatūra, nes rekonstruojant taką nuimama jo danga, stiprinamas pagrindas ir tiesiama nauja danga. Iš esmės tai kaip asfaltavimas, tik klojama storesnė danga. O tą asfaltavimą yra geriausia atlikti, ir jis geriausiai išsilaiko, jei oro temperatūra aukšta ir nėra kritulių“, – sakė jis.
D. Voveris taip pat pažymėjo, kad vykdyti rekonstrukciją etapais nebūtų tikslinga, nes jis yra gana trumpas – 2,5 kilometro, o statyti naują taką šalia nebuvo poreikio, be to, jis atsieitų itin brangiai.
„Takas rekonstruojamas iš esmės, atliekant ne kapitalinį remontą, o rekonstrukciją, kai tvarkoma šalia esanti lietaus kanalizacija, keičiama visa žiburių sistema. Tokio tipo rekonstrukcijos atlikti nestabdant oro uosto veiklos technologiškai neįmanoma.
Jeigu jis būtų žymiai ilgesnis, tada taip, galima būtų atlikti rekonstrukciją dalimis, tačiau tai užtruktų apie porą metų. Čia yra vienas argumentas. Kitas – tuos porą metų oro uoste būtų nuolatiniai veiklos apribojimai“, – komentavo jis.
Vilniaus oro uoste taip pat jau ne pirmą mėnesį vyksta ir bus tęsiami terminalo teritorijos tvarkymo darbai.
Įgyvendinus rekonstrukcijos planą, jau kitais metais taksi automobiliai bei autobusai keleivius turėtų išleisti ir pasiimti naujai suformuotame transporto mazge atokiau nuo terminalo, o pats įvažiavimas į oro uosto teritoriją bus kontroliuojamas užkardos pagalba.
Be to, planuojama oro uosto teritorijoje įrengti papildomų automobilių stovėjimo vietų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
