Stereotipiniai streso keliuose faktoriai atrodo labai paprasti: nesidairantys pėstieji erzina vairuotojus, nepraleidžiantys automobilių vairuotojai nervina praeivius, o visur lakstantys dviratininkai – visus. Tačiau visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo ką kita – ne tik pėstiesiems bei dviratininkams, bet ir automobilių vairuotojams daugiausia streso kelia ir saugią kelių atmosferą griauna neatsakingas kitų sutinkamų vairuotojų elgesys.
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, jog šie rezultatai puikiai iliustruoja, su kokiomis eismo kultūros problemomis Lietuvoje susiduriama dažniausiai.
„Kažkiek nesusikalbėjimo ir streso kelyje bus visada, tačiau tyrimas rodo, kad svarbiausios jo priežastys dažniausiai yra būtent tos, kurias pašalinti lengviausia. Streso lygis keliuose nuslūgtų laikantis korektiško atstumo, laiku perspėjant apie planuojamą manevrą, o jei kyla nesusipratimas – reaguojant draugiškai, o ne, grubiai tariant, pakeltu tonu vertinant kito eismo dalyvio protinius sugebėjimus, rodant įvairius gestus, bandant trukdyti kelyje“, – sako A. Žiukelis.
Automobilių vairuotojai pasigenda erdvės
Apklausos metu automobilių vairuotojai minėjo, kad juos labiausiai iš vėžių išmuša posūkių nerodantys kiti automobilių vairuotojai, į gatvę netikėtai išbėgantys ar pažymėtas perėjas apskritai ignoruojantys pėstieji.
„64,4 proc. automobilių vairuotojų išskyrė, jog jiems daugiausia streso sukelia manevrų metu posūkių nerodantys kiti automobilių vairuotojai. Netikėtai į perėją išeinantys pėstieji bei gatvę neleistinoje vietoje kertantys praeiviai stresą kelia atitinkamai 57 ir 53,8 proc. vairuotojų. Kiek mažesnei vairuotojų daliai nepasitenkinimą kelia staigiai manevruojantys tarp eismo juostų (51,4 proc.), agresyviai iš galo privažiuojantys (50,5 proc.) ir kitų automobilius parkavimo vietose užstatantys (41,4 proc.) vairuotojai“, – apklausos duomenis komentuoja BTA specialistas.
Pasak jo, vairuotojų vardinami dirgikliai tiesiogiai susiję su eismo saugumu, nes įvardijamos situacijos iki minimumo sumažina laiką, skirtą sureaguoti, suvaldyti savo automobilį ir išvengti skaudaus eismo įvykio.
Pėstieji nori būti matomi
Jei automobilių vairuotojams vieną didžiausių stresų kelia pėstieji, tai pastarieji pirmą vietą stresorių sąraše skiria automobilių vairuotojams.
„Pėsčiųjų atsakymai sufleruoja, kad ši eismo dalyvių grupė kelyje nori būti geriau matoma. Apskritai pėstieji kalba apie elementarią eismo kultūros stoką, nepagarbos kitiems eismo dalyviams apraiškas, kurių galima išvengti neužmirštant, kad sėdintieji prie automobilio vairo nėra vieninteliai, dalyvaujantys eisme“, – sako A. Žiukelis.
Didžiausiai daliai, arba 61,6 proc., pėsčiųjų stresą kelia per perėją nepraleidžiantys vairuotojai. Kiek daugiau nei pusė jų (50,8 proc.) kaip problemą išskiria vandeniu ar purvu aptaškančius automobilius, o žemiau stresorių sąraše rikiuojasi ant šaligatvių pastatyti automobiliai (38,6 proc.) ir pėsčiųjų takais važinėjantys dviratininkai.
Savo vietą dviratininkai dar tik bando išsikovoti
Tyrimo duomenimis, 56,9 proc. dviratininkų nepatogumų sukelia pavojingai manevruojančios motorinės transporto priemonės. Antrą ir trečią vietas tarp didžiausių dirgiklių dalinasi dviračių takus užimantys pėstieji (52,8 proc.) ir automobiliai (38 proc.).
„Dviračių takai dažniausiai įsiterpia arba į pėsčiųjų erdvę, kur užima dalį šaligatvio, arba į automobilių vairuotojų teritoriją, pasiimdami dalį kelkraščio. Akivaizdu, kad kol susiformuos nauji įpročiai ir bus priimtos žaidimo taisyklės, tarp eismo dalyvių gali vykti nesusipratimų. Nors labiausiai dviratininkus gąsdina nepraleidžiantys ar pavojingai priartėjantys automobiliai, ne ką mažiau ir jie patys bijo sužaloti į dviračių taką išėjusį pėsčiąjį“, – teigia BTA ekspertas.
Jo žodžiais, nepagarbus, kitus eismo dalyvius ignoruojantis elgesys kelia daugiausiai streso, o tai labai daug pasako apie nemandagaus elgesio paplitimą ir mastą.
„Lietuvoje jau ima prigyti nauja kultūra, kuri efektyviai mažina prarają tarp skirtingų eismo dalyvių ir yra puikus draugiško kontakto pavyzdys. Gatvę kertantis pėsčiasis šypsena, linktelėjimu ar rankos mostu padėkoja sustojusiam automobilio vairuotojui, net jei jis ir taip privalo sustoti prieš perėją. Jei panašiai vienas į kitą reaguotume vairuojant automobilį, didelė dalis konfliktinių situacijų net neprasidėtų. Labai svarbu ir patiems sekti savo elgesį: ar visuomet rodome posūkius, ar nepuolame netikėtai persirikiuoti į kitą juostą, trukdydami kitiems, ar vietoje ir saugiai žengiame į gatvę kaip pėstieji“, – tvirtina BTA atstovas.
77,3 proc. respondentų bent dalį laiko teigė laikantys save pėsčiaisiais, 45,1 proc. automobilių vairuotojais ir 21,5 proc. dviratininkais.
Tyrimą, kurio metu apklausti 1005 žmonės, birželio 2–10 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“, draudimo bendrovės BTA užsakymu.
