Jei kada važiavote į Karmėlavą cepelinų ar į oro uostą, galbūt pastebėjote Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) stovintį „Elintos“ pastatą. Taip, nieko ypatingo, niekuo iš kitų neišiskiriantis pastatas. Tačiau jame vyksta iš tiesų įdomūs dalykai, sudominę net didžiausius automobilių gamintojus ir stambias pasaulinio lygio kompanijas.
Taigi, čia kuriama ateitis. Tiksliau, tai jau dabartis – elektra varomi automobiliai. Vienas iš tokių – perdarytas „Mazda RX8“. Senas automobilis virto „Elintos“ bandymų stendu.
Kuria ateitį
DELFI kalbėjosi su Vytautu Jokužiu ir jo sūnumi Laurynu. Jie Lietuvoje tapo elektrinių automobilių pioneriais. Tiesa, vyrai nekuria elektromobilių nuo švaraus popieriaus lapo, tačiau gali pasiūlyti viską, kad „dyzelis“ ar „benzinas“ taptų hibridu.
„Automobiliai, kuriuos mes perdarome, nėra skirti važinėti taip, kaip su elektromobiliais. Jie yra skirti elektrinių dalių, variklio, valdiklių, visos elektronikos išdirbimui, testavimui. Šios sistemos yra kuriamos sunkvežimiams, kuriuose perdarome į hibridinius – Intelligent Plug-in Hybrid Electric Vehicle (iPHEV) .
Toks sunkvežimis pasižymi tuo, kad mieste yra elektrinis, o užmiestyje – hibridas. Tai yra mūsų idėja ir dar nesu girdėjęs, kad pagal GPS signalą keistųsi darbo režimai. Miesto ribose mašina važiuoja tik elektriniu režimu, o dyzelinis net negali startuoti. Elektronika tai uždraudžia. Daugelyje Europos miestų ateina laikas, kai bus uždrausta įvažiuoti su dyzeliniais dar benzininiais automobiliais“, – sprendimo motyvus aiškina V. Jokužis.
Tėvas ir sūnus lenkia pirštus skaičiuodami, kiek miestų Europoje jau nenori matyti vidaus degimo variklių miestų centruose. 7 miestai Vokietijoje netrukus taip pat įprastiems automobiliams pasakys „stop“.
„Tai vyksta jau dabar. Vienas po kito miestai šį draudimą vykdo. Tuose miestuose tiesiog nėra kito kelio, kaip naudoti elektrinį transportą“, – sako V. Jokužis.
Specialistas pasakoja, kad anksčiau gamtą teršiantį transportą naudojantys verslininkai mokėjo didesnius mokesčius, tačiau dabar – ir tai jau ne išeitis, nes joks mokestis nepadės. Tiesiog dyzeliniams ir benzininiams automobiliams be jokių išlygų kelias į miestus uždaromas.
Elektromobilis namuose
Sunku pasakyti, kada toks draudimas galėtų įsigalioti Lietuvoje, kur dauguma automobilių yra dyzeliniai. Tokie, kurie gamtą teršia labiausiai. Kita vertus, V. Jokužis pasakoja, kad dažnoje Europos šalyje yra lanksti kompensacijų ir subsidijų sistema perkant elektromobilį. Lietuvoje to nėra.
DELFI žurnalistai iškėlė gana utopinę mintį: lietuviai – naginga tauta, tad kodėl negalima perdaryti dyzeliu ar benzinu varomą automobilį į elektromobilį savo garažiukyje? Paaiškėjo, kad tai nėra jau tokia kvaila mintis. Tą jau ne kartą padarė „Elinta“. Naujausias egzemplorius – „Mazda RX8“.
„Kodėl „Mazda RX8“? Jų rotoriniai varikliai dažniausiai daugiau nei 100 tūkst. km nevažiuoja ir genda. Ilgiau nelaiko. Tokį galima pigiai nupirkti“, – juokiasi L. Jokužis.
Taigi, ar įmanoma pačiam sukonstruoti elektromobilį?
„Taip, įmanoma. Tokį patį „RX8“ šiuo metu perdaro Kauno technikos kolegija. Mes jiems duodame technologijas, duodame detales. Tai pats geriausias būdas ruošti studentus“, – sako V. Jokužis.
„Jeigu perkant jau paruoštus komponentus – variklį, valdiklį – susirinkus visą komplektą įmanoma tai padaryti. Nėra tai kažkas labai sudėtingo“, – neslepia L. Jokužis.
Kaina
Kitas dalykas, ar tai apsimoka.
„Tai labai priklauso nuo pačio automobilio. Jei mes kalbame, tarkime, apie „Smart“ markės modelį, tai persidarymo biudžetas gali būti 3-4 tūkst. eurų. „Mazdos“, kurią matėme, perdarymas atsieina jau 20 tūkst. eurų. Jei norime tokios galios, perdarymas kainuoja tiek“, – sako L. Jokužis.
Taip, „Mazda“ virto tikru elektriniu monstru. Čia sumontuotas 200 kW galingumo variklis, išvystantis 950 Nm sukimo momentą.
„Tai nėra automobilis – tai bandymų stendas. Netrukus į šią „Mazdą“ dėsime naują variklį, kuris bus 350 Kw galingumo. Tai jau gero „Porsche“ lygio agregatas. Net ne visi „Porsche“ turi tokio galingumo variklį.
Vėlgi, perdarant automobilį didžiausia problema yra svoris. Kartais sudėtinga įdėti baterijų bloką į kompaktinės klasės automobilį. Taip, išsiima pavarų dėžė, variklis, išmetimo, kuro sistemos, bakas, tačiau labai daug baterijų nepridėsi. Tarkime, „Tesloje“ baterija sveria apie 600 kg. Teoriškai baterijų bloką galima įdėti į bet kurį automobilį, bet jo tiesiog neleis užregistruoti, nes jis bus per sunkus. Per sunkus stabdžiams, važiuoklei ir kitoms sistemoms. Tai labiausiai riboja“, – pasakoja L. Jokužis.
Specialistai sako, kad Lietuvoje savo automobilį perdaryti į elektrinį kol kas ryžtasi vienetai.
„Pavyzdžiui JAV mėgsta perdaryti senovinius automobilius. Viskas priklauso nuo biudžeto, bet dažniausiai būna taip: paima iš laužyno kokio „Nissan Leaf“ variklį, valdiklį dar kažkur randa ir automobilis išeina iš antrų rankų. Dažniausiai vyksta būtent taip“, – sako L. Jokužis.
„Užsieniečiai dažniausiai deda nuolatinės srovės variklį, kuris yra paprastas, paprastas valdiklis. Tokius variklius, kaip mes įdėjome, deda retai, nes tai yra pakankamai brangu, tai sunkvežimiui pritaikytas variklis. Jo visai kitas ilgaamžiškumas, kiti parametrai“, – sako V. Jokužis.
Visa „Elintos“ produkcija iškeliauja į užsienį. Bendrovėje į kelis užsakovo automobilius sumontuojama elektrinė jėgainė. Tai tampa pavyzdžiu, nes vėliau pagal instrukcijas užsakovai variklius į mašinas montuojasi patys. Ir šiuo metu „Elintoje“ stovi keli itin garsios pasaulyje bendrovės sunkvežimiai su vokiškais registracijos numeriais, kurie netrukus bus paversti į hibridus.
Aukštas pareigas užimantys įmonių vadovai ir net gamintojų atstovai ne kartą lankėsi įmonėje Pakaunėje, tačiau konfidencialumo sutartys neleidžia lietuviams minėti nei tų įmonių pavadinimų, nei atstovų pavardžių.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
