Nepaisant elektroninių mokėjimų pažangos, apyvarta grynaisiais Lietuvoje vis dar išlieka didelė, ir politikai atnaujina iniciatyvą riboti šiuos atsiskaitymus. Tačiau taip pat sutariama, kad vien tai visų problemų išspręsti nepadės, be to, neaišku, kiek ši priemonė sumažintų šešėlį.
Finansų ministras Vilnius Šapoka sutinka, kad griežtesnis grynųjų pinigų naudojimas mažintų „šešėlį“, tačiau daugiau dėmesio siūlo skirti ne gyventojų, o įmonių atsiskaitymams. V.Šapoka prognozuoja, kad sprendimą šiuo klausimu Seimas priims dar pavasario sesijoje – iki vasaros atostogų.
Biudžeto ir finansų komiteto narys socialdemokratas Andrius Palionis sako, kad svarstant šį klausimą prieš metus, irgi niekas negalėjo pasakyti planuojamo apribojimo naudos.
„Jeigu pinigai yra ir verslas vyksta šešėlyje, jiems grynųjų apskaitos nereikia. Už kontrabandines cigaretes oficialiais pinigais niekas nemoka. Čia tik suvaržysime legalius pinigus“, – BNS teigė A.Palionis
Mokėjimų grynaisiais kartelės aukštis
Praėjusių metų pavasarį Seime buvo svarstoma idėja leisti grynaisiais atsiskaityti iki 5 tūkst. eurų, nors iš pradžių Lietuvos bankas teikė griežtesnį variantą: verslininkams – iki 5 tūkst. eurų, o gyventojams – 3 tūkst. eurų. Tačiau šios pataisos po svarstymų komitetuose į plenarinių posėdžių salę nebepateko.
Apie grynųjų pinigų ribojimą BNS kalbinti parlamentarai ir finansų ministras sutinka – 3-5 tūkst. eurų „lubos“ yra idealiausias variantas. A.Palionis nemano, kad gyventojams ir įmonėms nustačius 3 tūkst. eurų ribą, būtų suvaržomos jų galimybės.
„Pažiūrėkime, kiek žmonių Lietuvoje uždirba per mėnesį tuos 3 tūkst. eurų ir daugiau – apie 1 procentas. Kaip dažnai yra poreikis išleisti tiek pinigų iš karto? Irgi retai“, – teigė A.Palionis.
Pasak parlamentaro, 3 tūkst. eurų riba būtų prilyginta reikalavimui valstybės tarnautojams deklaruoti sandorius, kurių vertė viršija 3 tūkst. eurų.
„Gal skaidrumas būtų ir aukštesniuose, politiniuose, lygiuose“, – svarstė A.Palionis.
Ministras: ribojimas – ne sidabrinė kulka
Pasak V.Šapokos, ministerija jau analizuoja kitų šalių patirtį ir ieško atsakymo, koks diferencijavimas duotų didesnį rezultatą kovojant su šešėliu.
„Tai (ribojimas – BNS) nėra ta sidabrinė kulka, kuri viską išsprendžia, bet bendram fonui – gerai. Reikėtų sugriežtinti. Bet diferencijuoti – įmonių atsiskaitymuose galiotų viena tvarka, o privačių žmonių – kita bei dar trečia – tarp įmonių ir gyventojų“, – BNS sakė V.Šapoka.
Pasak jo, grynųjų pinigų naudojimas ekonomikoje signalizuoja apie šešėlio gylį. V.Šapoka neatmeta galimybės numatyti sektorius, kuriuose būtų visiškai draudžiama atsiskaityti grynaisiais.
A.Palionis abejoja, ar įmanoma sutramdyti grynųjų pinigų srautą, pavyzdžiui, automobilių turguose.
„Buvo pernai sugalvotas mechanizmas, kaip apskaityti – po to, kai atsiskaityta. Bet pirkėjas atsiskaito, gavėjas gauna, deklaruoja, kad gavo grynais, o pirkėjo jau nebėra Lietuvoje. Kontrolės nutrūksta“, – BNS svarstė A.Palionis.
Jis neatmetė galimybės, kad didžiausio šešėlio vietose, pavyzdžiui, maitinimo įstaigose, uždrausti atsiskaitymus grynaisiais.
„Galima paleisti tokį pilotinį atsiskaitymų tik kortelėmis projektą. Tačiau ar čia nebus diskriminacija (tų žmonių, kurie neturi kortelių ir moka grynais – BNS)?“, – dvejojo parlamentaras.
Biudžeto ir finansų komiteto narys liberalas Kęstutis Glaveckas pastebėjo, kad noras riboti atsiskaitymus grynaisiais kertasi su leidimu per sieną į Lietuvą įsivežti 10 tūkst. eurų.
„Kodėl galima vežti per sieną 10 tūkst. eurų ir nedeklaruoti, bet kai legaliai nori kažką už juos pirkti, negalėsi. Reikės grynuosius, kurie viršys leidimą, įnešti į banką?“, – klausė K.Glaveckas.
Pagerintų PVM surinkimą
Ekonomikos komiteto vadovas Virginijus Sinkevičius mano, kad apribojus atsiskaitymus grynaisiais, pagerėtų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas.
„Geras kelias – reikia riboti, nes PVM nesurenkame didžiulius kiekius“, – teigė komiteto pirmininkas.
Pasak jo, tarp įmonių iš viso neturėtų būti atsiskaitymų grynaisiais, o tarp gyventojų reikėtų juo reikia apriboti 3 tūkst. eurų. Tokią pat ribą jis siūlo palikti ir tuomet, kai įmonei moka fizinis asmuo, bet jam įmonės mokėjimus grynaisiais siūlo drausti.
„Kaip pirmine stadija gali būti toks variantas. Užteks susimokėti už kokią kelionę, viryklę. Fiziniai asmenys gali disponuoti grynomis lėšomis. Turi grynųjų įvairūs prekeiviai, kavinės, jų savininkai disponuoja grynaisiais“, – aiškino V.Sinkevičius.
Versle – jokių atsiskaitymų grynaisiais
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė Aušra Maldeikienė nemato nė menkiausios galimybės numatyti išimtis, kada grynaisiais galėtų atsiskaityti verslas.
„Gali būti koks paverkimas iš smulkaus verslo. Bet jie šimtą metų verkia ir dėl to, kad turguje neveikia ar jie nemoka išmušti čekių kasos aparatais,“ – teigė A.Maldeikienė.
Parlamentarė be kita ko akcentuoja, kad lietuviai sugalvoja įvairias landas, todėl grynųjų ribojimas turėtų būti taikomas visiems vienodai.
„3 tūkst. eurų būtų ta suma, dėl kurios absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų neturėtų jokių problemų. Šiais laikais prieini prie bankomato ir įneši grynuosius pinigus į sąskaitą. Ir įnešti, ir pasiimti gali“, – aiškino A.Maldeikienė.
Tačiau ji nepritaria griežtesniems ribojimams, kurie būtų taikomi atskiriems sektoriams.
„Tada praranda prasmę, reikia baigti išimčių ir lengvatų dalybas. Tai reiškia, kad bus privilegijuoti sektoriai – jie turės daugiau galimybių manipuliuoti atsiskaitymais..Kas tai lems? Kokios interesų grupės?“, – klausė parlamentarė.
A.Palionis irgi pritaria, kad riba būtų visiems vienoda: „Ir administravimo prasme būtų paprasčiau“. Jis be kita ko pastebėjo, kad apribojimai dėl grynųjų pinigų naudojimo labiau pasiteisintų, jeigu gyventojams apsimokėtų neatsiskaityti grynaisiais.
„Jeigu mes taip spaudžiame žmones eiti į negrynus, tai reikia spausti ir komercinius bankus ir dėl paslaugų dar, nes santykis kaštų mažės su pajamų nauda – gal tą patį krepšelio kainą mažinti ar dar kažką – ir žmonės turi turėti naudą, kad naudojasi ne grynaisiai“, – teigė A.Palionis.
Tiesa, anot jo, atpigus elektroniniams mokėjimams, gali brangi pinigų išgryninimo operacijos.
