Vietos bendruomenių metais paskelbti 2016-ieji Kaunui buvo ypatingi. Mieste įgyvendinta kelios dešimtys projektų, skirtų būtent bendruomeniškoms veikloms plėtoti. Nuo laisvalaikio užimtumo, kultūrinių renginių, tradicinių švenčių, fotografijos užsiėmimų iki verslumo ir bendradarbiavimo pamokų.
Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“ šiemet bendruomenių stiprinimui išskyrė atskirą sritį. Pagal atskirus prioritetus lėšos paskirstytos organizacijų gebėjimams ir partnerystei stiprinti, organizacinei paramai, o taip pat vietos bendruomenių metams pažymėti bei socialiniam verslumui ir savanorystei skatinti.
Iš viso Kauno bendruomenių projektams įgyvendinti skirta per 20 tūkst. eurų.
Vaikai, jaunimas, šeimos ir senjorai – į bendruomenines veiklas dažniausiai įtraukiami visų amžiaus grupių atstovai. Tai esą skatina jų toleranciją vieni kitiems, mažina gyventojų tarpusavio susvetimėjimą, stiprina pačios bendruomenės solidarumą, susitelkimą bendriems tikslams ir netgi tradicijų puoselėjimą.
Pavyzdžiui, Romainių bendruomenės centras įgyvendinęs projektą „Kartu mes galime daug“ didžiausią dėmesį skyrė savanoriškų veiklų plėtrai, unikalaus tenykščio kraštovaizdžio apsaugai, sveikai gyvensenai ir vietos gyventojų užimtumui. Pasak bendruomenės pirmininkės Violetos Visockienės, aktyvi ir iniciatyvi bendruomenė savo veikla prisideda ne tik prie gyvenamosios aplinkos gerinimo, bet ir padeda stiprinti paties miesto įvaizdį.
VšĮ „Šilainių bendruomenės centro“ vadovas Jonas Marcinkus pastebi, kad bendruomeninės organizacijos iki šiol vengdavo bendrauti tarpusavyje. Be to, jų veikla neretai apsiriboja gyvenamojoje vietoje organizuojamais renginiais neturinčiais didesnės išliekamosios vertės.
Siekdamas tai pakeisti, kaunietis ėmėsi išleisti pirmąjį leidinį apie seniūniją ir joje veikiančias organizacijas. Kad tai nebūtų vien formalumas, o teiktų daugiau pridėtinės vertės ir patiems gyventojams, nuspręsta bendruomenės narius mokyti fotografijos meno. Taigi būtent jų darytos nuotraukos iliustruos netrukus pasirodysiantį leidinį apie Šilainių seniūniją.
J. Marcinkus įsitikinęs, kad tokie iš pažiūros nežymūs pokyčiai leidžia tobulėti žmonėms individualiai, o sykiu padeda ir visai bendruomenei plėtoti savo veiklą bei siekti finansinio savarankiškumo.
Tuo metu Panemunės bendruomenės centro pirmininkas Gediminas Žukauskas sako, kad į bendruomenių veiklas svarbu įtraukti socialinės atskirties ir rizikos asmenis. Anot jo, Panemunėje vieni iš prioritetinių darbų – poilsio ir rekreacijos vietų bei kitų viešųjų erdvių tvarkymas, aplinkos gražinimas.
„Gyventojai tarpusavyje mažai bendrauja, nesprendžia gyvenamoje teritorijoje esančių problemų. Artimesnių jų tarpusavio ryšio dėka gyvenamosios teritorijos išties gali tapti ne tik tvarkingesnės, bet ir saugesnės“, – Žaliakalnio bendruomenės centro „Pelėdos“ vadovas Kęstutis Ignatavičius.
Jo iniciatyva bendruomenėje renkama medžiaga apie Pelėdų kalno teritorijos išskirtinumą, rūpinamasi kultūrinio paveldo išsaugojimu. K. Ignatavičius įsitikinęs, kad šią misiją galėtų perimti ir kitos Kauno bendruomenės, mat mieste esama daug istorinių objektų ir kitų lankytinų vietų, apie kurias būtina skleisti žinią plačiajai visuomenei.
„Svarbu stiprinti vietos bendruomenės žmonių solidarumą, susitelkimą socialinėje pagalboje vieni kitiems bei bendroje kūryboje ir partnerystėje su kitomis bendruomenėmis“, – pridūrė asociacijos Kauno Šilainių bendruomenės centro direktorė Rima Andriulionienė.
