Ketvirtadienio vakarą prie Nacionalinio Kauno dramos teatro minią žmonių sutraukė „Teatrų fiesta”. Renginiu oficialiai paskelbta – dvylika metų trukusi teatro rekonstrukcija – pagaliau baigta, iškilmingai įžengta į 97-ąjį sezoną.
[galerija kiek=”20″]
Šalia teatro įėjimo sveikindami su darbų pabaiga, trumpus pasirodymus surengė kiti Kauno teatrai bei Kauno pučiamųjų instrumentų ansamblis „Ąžuolynas” su šokėjomis. Galiausiai teatro fasadas nušvito vaizdo projekcijomis, jose įamžintos teatro legendos.
Po oficialiosios renginio dalies, visi buvo pakviesti į trumpą ekskursiją po dar dažais kvepiantį teatrą.
2004 metais pradėta teatro rekonstrukcija atsiėjo 18,5 mln. eurų.
Paskutinį kartą šis teatras buvo rekonstruotas dar 1959 metais, tad pokyčiai jau buvo būtini: suremontuota Didžioji salė, fojė; palėpėje įrengta Mažoji salė, sutvarkyti rūsiai, fasadas, įrengta nauja repeticijų salė, scenos dekoracijos tapo valdomos kompiuterizuotu būdu; įrengtos modernios vėdinimo ir apšvietimo sistemos, sumontuota garsinių informacinių pranešimų įranga, videoprojekcijos, atlikti kiti pokyčiai.
Teatro pastatas įtrauktas į kultūros vertybių registrą, tad stengtasi išlaikyti interjero dvasią, menančią atidarymo laikus, tarpukarį.
Gatvė ir teatras neatsiejami
Renginio vedėjas Ridas Žirgulis pasakojo, kad prieš 96 metus atidarius teatrą, alėjoje irgi šurmuliavo minia, buvo gatvė, važiavo konkės.
„Gatvės šurmulys mums būtinas, iš čia renkamės vaidmenis: stebime žmones ir iš jų kuriame personažus. Gatvė be teatro, teatras be gatvės – beveik neįmanomi. Teatras gyvavo ir gyvuos visada”, – sakė R. Žirgulis.
Prilygsta pasaulio teatrams
Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinio direktoriaus pavaduotojas Valius Kriščiūnas pritarė, kad dvylika metų trukusi rekonstrukcija – labai ilga. „Manau, projekto vertė buvo didelė ir valstybė, galbūt nebuvo pajėgi spręsti finansinių dalykų. Labiausiai džiugu dėl scenos mechanikos: anksčiau viską darėme savomis rankomis, dekoracijas kilnojo virvės, o dabar viskas valdoma mygtuko paspaudimu”, – pasakojo V. Kriščiūnas.
Jo teigimu, šis Kauno teatras gali konkuruoti su pasaulio. „Esu tuo įsitikinęs, štai praėjusiais metais turėjome bendrą projektą su japonais, juos nustebino, kad naudojame tokią modernią techniką, tiek daug scenos galimybių, jie buvo sužavėti ir nori vėl kartu kurti”, – sakė pašnekovas.
Jo manymu, suremontuotas teatras turėtų tarnauti dar bent pusšimtį metų.
Po pasirodymo kalbinta aktorė Neringa Nekrašiūtė mena, kad Didžiąją sceną remontui uždarė būtent tais metais, kai ji pradėjo dirbti teatre. „Prieš septynerius metus švenčiant teatro gimtadienį, Didžiojoje scenoje turėjome pasirodymą, po jo uždanga nusileido ir prasidėjo Didžiosios scenos rekonstrukcija”, – mena N. Nekrašiūtė.
Pašnekovė džiaugėsi, kad rekonstruotas teatro kiemelis, jis tapo erdvesnis. Aktorė atskleidė, kad mieliausia teatro vieta jai – grimo kambarys. „Čia pradedi ruoštis spektakliui, turi savo veidrodį, kėdę, pasidažai, susikaupi pasisemi jėgų, ir – išeini. Manau, kad šis teatras yra gražiausias Lietuvoje. Kai iš kitų šalies teatrų atvyksta aktoriai, sako: „Kaip jums gerai, viskas nauja, gražu”, – pasakojo N. Nekrašiūtė.
Ji prasitarė, kad šiuo metu laukia naujų spektaklių ir, žinoma, žiūrovų: „Nekantraujame vaidinti ir dalintis savo kūryba su kitais”, – teigė N. Nekrašiūtė.
