Praeitų Seimo rinkimų šlovės valandas Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) vienmandatininkams šiemet gerokai kartina dabartinio Kauno mero šešėlis. 2012 – aisiais partijos atstovai laimėjo visose aštuoniose miesto ir vienoje rajono vienmandatėje apygardoje. Šiemet tai vargiai pasikartos – įsitikinęs politologas, VDU dėstytojas Bernaras Ivanovas drauge su „Kas vyksta Kaune“ pasidomėjęs, kokius kadidatus šiemet kauniečių teismui siūlo viena pagrindinių šalies partijų.
[galerija kiek=”16″]
Bręsta nauja rinkėjų karta
Politologo B. Ivanovo nuomone, tradiciškai daugelį metų už Lietuvos konservatorius balsavusio Kauno veidas keičiasi, bręsta nauja rinkėjų karta, kuriai mažiau svarbi ankstesnės kartos rinkėjų tradicija ir, kuri savarankiškai nori spręsti, kuo pasitikėti, jei apskritai politikoje dar įmanoma tokia vertybė.
Apie rinkėjų nuostatų pokyčius byloja ir pernai metais vykusių savivaldos rinkimų rezultatai, kuriuose kauniečių balsai gana stipriai smogė miestą aštuonerius metus valdžiusių TS – LKD atstovų savigarbai. Visuomeninis judėjimas „Vieningas Kaunas“ savivaldos rinkimuose laimėjo 17 mandatų, TS – LKD – 13. Taip pat judėjimo lyderis buvo išrinktas miesto meru pirmą kartą vykusiuose tiesioginiuose mero rinkimuose, kuriuose įtikinamai nugalėjo TS – LKD atstovą, buvusį Kauno merą Andrių Kupčinską, kuris šiemet jau pats suka į Lietuvos Respulikos Seimą, kandidatuodamas rinkiminėje Kalniečių apygardoje. O esamas, didelį kauniečių palaikymą turintis meras Visvaldas Matijošaitis agituoja balsuoti už didžiausių TS – LKD priešininkų Lietuvos socialdemokratų bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatus.
„Kauno emeritui jau seniai į Seimą laikas“, – perkeltinės prasmės epitetą A. Kupčinskui, kaip „atitarnavusiam, nusipelniusiam“ partijai, apibūdinti, pavartoja politologas. B. Ivanovo teigimu, yra sveikintinas pavyzdys, kuomet politikoje dalyvauja kelių kartų šeimos atstovai – A. Kupčinskas šiuo atveju tęsia tėvo – Ryčio Kupčinsko, ilgamečio TS – LKD atstovo Seime tradiciją. Tiesingumo dėlei galima paminėti, kad dideliu aktyvumu ir žinomumu tėvas nepasižymėjo ir greičiausiai labiau tarnavo partijos tikslams, mažiau – jį rinkusiems rinkėjams.
Laiko patikrinti sprendimai
Kartų tęstinumo paralelė geriausiai apibūdina ir Centro – Žaliakalnio vienmandatės apygardos kandidatą – Gabrielių Landsbergį. Pasirinkdamas kandidatuoti Kaune, Vilniuje gimęs ir augęs bei gyvenantis dabartinis TS – LKD lyderis, o partijos pergalės atveju – Lietuvos Ministras Pirmininkas, demonstruoja gana didelį pasitikėjimą rinkėjų palaikymu, tačiau B. Ivanovas linkęs abejoti, ar Kaunas nusiteikęs atiduoti savo balsus už senosios TS – LKD kartos politiko prof. Vytauto Landsbergio anūką. Kauniečiai retai pasitiki avansu ir mėgsta laiko patikrintus pasirinkimus, o apie Gabrielių Landsbergį susidaryti nuomonę per tokį trumpą jo lyderystės laiką ir retą apsilankymą Kaune vargiai suspėjo. „Juk „Vieningas Kaunas“ taip pat ne iš karto pelnė pripažinimą, prireikė net ketverių metų po 2011 m. savivaldos rinkimų, kuomet taryboje jie tebuvo gavę 5 mandatus“, – sako politologas.
Panašiai gali nutikti ir su kita naujosios kartos viltimi – šviežiai į politikos žirgo balną įšokusiu Tadu Langaičiu. Eiliniam Panemunės ar Šančių rinkėjui nežinomas jaunuolis jau visą vasarą žvelgia į akis iš didžiulių lauko stendų savo rinkėjams, tačiau paklausti apie šį politiką kauniečiai tik gūžčioja pečiais ir teigia jo nei matę, nei girdėję. Galbūt šią spragą pavyks užkamšyti paskutiniosiomis priešrinkiminėmis savaitėmis, kuomet TS – LKD kandidatai lankys tiesiogiai savo rinkėjus. Bent tokie pažadai jau kuris laikas girdimi viešojoje erdvėje.
Naudingi partijai senbūviai
Ne mažiau skeptiškai politologas B. Ivanovas nusiteikęs ir TS – LKD senbūvių atžvilgiu, tiesa, po pralaimėtų savivaldos rinkimų paskelbto partijos atsinaujinimo vajaus, jų likę ne tiek ir daug. Atėmus vienmandates apygardas iš su jomis tiesiog asmeniškai suaugusių Arimanto Dumčiaus ir Vidos Marijos Čigrijienės, kuriems netekti Seimo nario darbo pasirodė pernelyg didelė netektis, tad kandidatuoja savarankiškai, senosios kartos politikų lieka vos keli – tai Rimantas Jonas Dagys Šilainiuose ir Kazys Starkevičius Petrašiūnuose.
B. Ivanovo vertinimu, abu minėtieji politikai pasižymi išskirtiniais gebėjimais jau daug metų išsilaikyti pakankamai svarbiose pozicijose. Tačiau skirtingai nei K. Starkevičius, kuris yra TS – LKD narys nuo partijos ištakų, R. J. Dagys į šią partiją įstojo tik 2002-aisiais, savo pasirinkimu nustebindamas ne vieną ankstesnį rinkėją. Iki tol R. J. Dagys buvo gana aktyvus Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys – dabartinių partijos kolegų oponentas.
„Partijas keičiantys politikai rodo, kad neturi labai stabilių vertybinių nuostatų ir, turėdami gerą politinę nuojautą, tiesiog renkasi tuos, kuriems tuo metu labiau sekasi. Partijų keitimas pirmas, bet ne vienintelis ženklas, kad tokiu žmogumi negalima pasitikėti“, – nurodo B. Ivanovas.
Politiko su patirtimi – K. Starkevičiaus asmenį – politologas apibūdina, kaip gero diplomato, mokančio suktis nepatogiausiose situacijose.
„Šis politikas neabejotinai naudingas partijai dėl turimų ryšių, tačiau tikrai ne tas, kuris panaudos savo įtaką svarbiems, bet nepopuliariems sprendimams įgyvendinti. Šiuoje vietoje galima būtų prisiminti K. Starkevičiaus idėją perkelti Žemės ūkio ministeriją (tuo metu jis buvo šios ministerijos vadovu) į Kauno rajoną. Sulaukęs visuomenės pasipriešinimo, politikas tiesiog „primiršo“ šią idėją, nors pats ja neabejotinai tiki iki šiol.
Nepatikėjo aukštų vietų sąraše
Prie kandidatų – praktikų politologas priskiria buvusį ilgametį Kauno klinikų vadovą Juozą Pundzių, kandidatuojantį Dainavos apygardoje, nors pats ir abejoja, ar tokie praktikai gali būti naudingi, pavyzdžiui, vykdant sveikatos apsaugos reformą, kaip skelbiama rinkiminėje medžiagoje. „Paprastai jie būna apaugę įvairiausiais ryšiais, todėl stipriai įtakojami nebūtinai visuomenei naudingų interesų“, – sako B. Ivanovas.
Gana abejingai politologas vertina kitus du kandidatus – tai Aleksoto – Vilijampolės apygardoje iškeltą vienmandatės apygardos TS – LKD atstovę Editą Gudišauskinenę bei Kauno raj. Raudondvario apygardos kandidatą Justiną Urbanavičių – abu politikai yra labiau savivaldos lygmens žaidėjai, o bendrame sąraše yra taip toli, tad iki Seimo, nelaimėjus vienmandatėje, jiems, kaip iki Mėnulio. Garliavos apygardos kadidatas Donatas Jankauskas praeituose rinkimuose pelnė rinkėjų palaikymą ir tikriausiai tikisi, kad ir šį kartą rajono gyventojai bus jam palankūs, nes turėdamas tik 40-ąją vietą partijos sąraše, vilties pakliūti į Seimą pagal sąrašą taip pat beveik neturi.
Kaune – antrojo ir trečiojo dešimtuko žaidėjai
Atkreiptinas dėmesys, kad vienintelis partijos lyderis, pirmasis TS-LKD sąrašo numeris Gabrielius Landsbergis turi 100 proc. tikimybę, kad net ir pralaimėjęs vienmandatėje apygardoje Kaune, taps Seimo nariu. Tokia viltis iš esamų kandidatų dar šviečiasi „naudingąjam“ R. J. Dagiui – įrašytas 15-uoju numeriu bei šiek tiek mažesnė, bet vis dar reali – K. Starkevičiui (20-asis numeris). Kiti du TS – LKD vienmandatininkai „nugrūsti“ į trečiąjį dešimtuką – tai T. Langaitis (29) ir A. Kupčinskas (30), kuriems, tikėtina, atsiras šilta vietelė, kurioje nors ministerijoje, jei ši partija formuos Vyriausybę (abu įtraukti tarp partijos prieš kelias dienas pristatytos „šešėlinės vyriausybės“ kandidatų).
„Kad Kaune rinkėjų teismui išstatomi kandidatai nėra itin vertinami pačios partijos, rodo, kad mūsų mieste TS – LKD labai stipriai kliaunasi rinkėjų palaikymu ir tikisi, kad žmonės rinks ne asmenis, o TS – LKD prekinį ženklą“, – sako B. Ivanovas.
Paklaustas, kuriai iš dviejų nuolat konkuruojančių partijų – TS-LKD ar LSDP šiuose rinkimuose Kaune prognozuotų daugiau balsų, B. Ivanovas linkęs išlikti diplomatu, sakydamas, kad šios partijos, pagal savo struktūrą yra broliai dvyniai, todėl rinkėjai čia labiau balsuoja principu „myliu- nemyliu“, kuriam formuoti pasitelkta daugybė komunikacijos priemonių, kurios galiausiai bus lemiamos ir šiuose rinkimuose. O rinkėjai, jei profesionaliau susipažintų su šių partijų ideologijomis, turėtų likti gerokai nustebę, kad TS-LKD yra gerokai labiau nutolusi iš dešinės į kairę, nei tradiciškai kairiąją laikoma LSDP. Tokia tendencija neseniai gerokai nustebino „Trasparency International“ inicijuotos platformos apie nuveiktus šios kadencijos politikų darbus manoseimas.lt lankytojai. Svetainėje pasitikrinę savo pažiūras ne vienas suprato iki šiol balsuojantis visai ne už tas parijas, kurios priima jų nuomonę atitinkančius sprendimus.
Taigi, tikėtina, kad ir vėl eilinį kartą už rinkėjus politikus išrinks žiniasklaida bei nauja jos forma – socialinis tinklas „Facebook“. Rinkėjams teliks fiziškai ateiti ir pažymėti tą lauką, kuris jų pasąmonėje jau seniai pažymėtas.
