Kaune įvyko tarptautinė konferencija „Autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija – dabartis ir ateities kryptys“. Pasaulinio lygio specialistai iš Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos, Italijos ir Lenkijos aptarė dabartines šio gydymo būdo galimybes ir perspektyvas.
[galerija kiek=”4″]
Konferenciją organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Onkologijos institutas, Onkologijos ir hematologijos klinika, Lietuvos aferezių ir klinikinės toksikologijos asociacija.
Ekspertų paskaitų klausėsi ir aktyviai diskutavo daugiau nei pusantro šimto dalyvių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Tarp jų – gydytojai hematologai, vaikų hematologai, transfuziologai, klinikinės toksikologijos gydytojai, onkologai, laboratorinės medicinos gydytojai, genetikai, biologai ir kiti specialistai. Konferencijos dalyviai turėjo progą užduoti klausimus geriausiems specialistams, aptarti sudėtingus atvejus, pasidalinti savo patirtimi ir išgirsti ekspertų įžvalgas.
Konferencijos iniciatorius – profesorius Dietger Niederwieser iš Leipcigo universiteto (Vokietija), buvęs Europos kaulų čiulpų transplantacijos grupės vadovas. Profesoriaus vadovaujamame centre jau atlikta beveik 4000 kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų. Viešėdamas Lietuvoje profesorius D. Niederwieser susitiko su LR sveikatos apsaugos ministru Juru Požela, su kuriuo aptarė kraujo ligų gydymo perspektyvas ir pasiekimus Kaune, skaitė paskaitas LSMU studentams, rezidentams ir gydytojams.
Vienas iš konferencijos tikslų – pristatyti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dėmesio sulaukusios bendradarbiavimo programos rezultatus. Pasak Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Hematologijos skyriaus vadovo doc. Rolando Gerbutavičiaus, jau galima pasidžiaugti pirmaisiais sėkmingai įgyvendinamo telemedicinos projekto rezultatais. Kauno klinikų medikus beveik metus kasdien konsultuoja prof. D. Niederwieser, su kuriuo aptariama pacientų būklė, jų tyrimų rezultatai ir gydymo eiga.
Nuotoliniu būdu, tiesiogiai iš Ženevos konferencijoje dalyvavęs PSO ekspertas Jose Nunez kalbėjo apie PSO vaidmenį transplantacijų srityje, akcentavo būtinybę specialistams bendradarbiauti, kad visame pasaulyje būtų užtikrinta ir pasiekiama aukščiausio lygio medicinos pagalba.
Pasak už transplantacijas atsakingo PSO eksperto, per pastaruosius 50 metų transplantacijų srityje įvyko daug pokyčių ir atsivėrė naujų galimybių. Todėl regioninės ir tarptautinės specialistų organizacijos turi bendradarbiauti, kad visur būtų taikomi vienodi kokybės ir saugumo standartai.
Visame pasaulyje veikia daugiau nei 1500 kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos centrų, kuriuose per metus atliekama vidutiniškai 40 transplantacijų, ir jų skaičius nuolat auga. Pasaulio ekspertai tvirtina, kad kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija turi būti saugi ir pasiekiama procedūra, jei jos reikia.
Prof. D. Niederwieser teigimu, kamieninių ląstelių transplantacijos taikymo perspektyvos glaudžiai susijusios su imunologijos, genetikos pažanga, naujomis galimybėmis išsaugoti virkštelės kraujo kamienines ląsteles ir vis plačiau taikoma ląstelių terapija. Profesorius atkreipė dėmesį, kad kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų indikacijos plečiasi, šis gydymo būdas taikomas sergantiesiems ne tik onkologinėmis, bet ir kitomis – nervų sistemos, kaulų ir raumenų, širdies ir kraujagyslių, jungiamojo audinio ligomis.
Per 2006–2012 metus šių transplantacijų skaičius išaugo apie 40 proc. Europos šalių statistika liudija, kad 1 milijonui gyventojų reikalingas vienas kaulų čiulpų transplantacijos centras. Todėl, profesoriaus D. Niederwieser nuomone, tokiai šaliai kaip Lietuva reikėtų mažiausiai dviejų centrų ir Kaunas turėtų būti visų pirma mielominės ligos gydymo centras, nes čia yra visa reikiama infrastruktūra ir specialistai – neurochirurgai, ortopedai traumatologai, onkologai radioterapeutai, laboratorinės medicinos gydytojai ir kt.
Maždaug pusė visų autologinių kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų atliekama pacientams, sergantiems mielomine liga. Todėl savo patirtimi gydant šią ligą ir taikant autologinę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją dalijosi atstovai iš Rygos ir Tartu universitetinių ligoninių.
Apie mielominės ligos gydymo aktualijas pranešimus skaitė profesorius Laurent Garderet iš Prancūzijos, profesorius Jerzy Holowiecki iš Lenkijos, apie kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijas kitų ligų atveju kalbėjo profesorius Norbert Schmitz iš Hamburgo (Vokietija) ir Marco Bregni iš Italijos. Išskirtinio dėmesio sulaukė profesorius Gosta Gahrton iš Švedijos, kuris prieš keturiasdešimt metų atliko pirmąsias kaulų čiulpų transplantacijas šioje šalyje. Profesorius yra pirmininkavęs Karolinska instituto Nobelio komitetui, skiriančiam premijas už laimėjimus medicinos srityje, tad jo patirtis ir nuomonė buvo išklausyta itin įdėmiai. Konferencijos dalyviai domėjosi, kokie vaistai pasiekiami ir skiriami skirtingose šalyse, kokia taktika pasirenkama gydant mielominės ligos recidyvus arba sunkiai įprastiniam gydymui pasiduodančius atvejus.
Kauno klinikų neurologai ir hematologai tarptautinei auditorijai pristatė vieną įsimintiniausių pacientų iš savo praktikos – kai nusilpusiam, vaikščioti nustojusiam vidutinio amžiaus vyrui buvo nustatytas retas mielominės ligos sukeltas sindromas.
Po ilgų diagnozės paieškų vyrui buvo skirtas reikalingas gydymas, atlikta kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija ir po jos praėjus keliems mėnesiams vyras pakilo iš lovos. Konferencijos dalyviams prof. D. Niederwieser pademonstravo, kaip vyksta Kauno klinikų pacientų aptarimai nuotoliniu būdu. Hematologijos skyriaus gydytojos pristatė ligonį, kuriam kitą dieną atlikta kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija.
Pasak LSMU Onkologijos instituto, Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovės prof. Elonos Juozaitytės, tokia tarptautinė konferencija ir ryšiai su užsienio šalių ekspertais atneša neįkainojamos naudos klinikos onkologų ir hematologų komandai, visam universitetui ir ligonei. „Lietuvos sveikatos mokslų universitetui ir jo ligoninei Kauno klinikoms labai svarbu, kad mūsų studentai, rezidentai, gydytojai ir slaugytojai turi galimybę mokytis iš didžiulę patirtį sukaupusių aukščiausio lygio ekspertų“, – pabrėždama, kad tai tikrai ne paskutinis renginys, sakė prof. E. Juozaitytė.
