Jau penkioliktąjį kartą vykstantis VDU „Pavasario festivalis“ ketvirtadienį popiet į Nemuno salą sukvietė kvidičo žaidimo gerbėjus. Išbandyti jėgas susirinko 5 komandos, turinčios po penkis žaidėjus, tarp dalyvių buvo ir festivalio talismanas – Vytautas Pavasaris.
[galerija kiek=”16″]
Kvidičo žaidimas nusižiūrėtas iš populiarios pasaulyje fantastinės J. K. Rowling knygos „Haris Poteris”. Joje vaizduojama kaip kvapą stingdančiame burtininkų pasaulyje žaidžiama užsilipus ant magiškų šluotų.
Kaip pasakoja VDU Studentų atstovybės viceprezidentas Arnas Bendaravičius, norint žaisti kvidičą, būtina turėti šluotą rankoje arba laikyti ją tarp kojų. Pergalė įskaitoma, kai pagaunamas „Aukso šmaukštas”, o nespėjus jo pagauti, bet pasibaigus laikui, laimi komanda, pelniusi daugiausiai įvarčių.
„Hario Poterio” filme „Aukso šmaukštas” buvo mažas, neįtikėtinai greitas kamuoliukas su sparnais.
Žaidžiant kvidičą Nemuno saloje, reikėjo mėtyti kamuolį, vadinamą Kritliu, į išdėstytus šešis lankus bei stengtis sugauti greituolį „Aukso šmaukštą”. Tada komandai, kurią sudaro gynėjas, puolėjai ir atmušėjai, būdavo iškart įskaitoma pergalė.
Tiesa, vietoj fantastinio veikėjo „Aukso šmaukšto”, čia pasirodė ryškia spalva aprengtas spartuolis studentas.
Kaip pasakoja A. Bendaravičius, kvidičo idėja Kaune gimė dar prieš 2 m., VDU Pavasario festivalio metu, o pats žaidimas jau seniai yra populiarus pasaulyje:
„Tai unikali sporto šaka, kurią itin mėgsta užsienyje: Amerikoje, Anglijoje, kai kuriose šalyse yra net profesionalios šio sporto lygos”, – sakė A. Bendaravičius.
Jis tikino, kad kvidičas yra puikios nuotaikos užtaisas, tačiau norint jį žaisti, yra viena bėda:
„Reikia išeiti iš komforto zonos!”, – atskleidė A. Bendaravičius.
Pirmą kartą kauniečiai studentai kvidičą žaidė pirmakursių stovykloje, idėjai sulaukus didžiulio pasisekimo, nuspręsta kvidičo varžybas surengti ir per festivalį.
Jei atsiras daugiau šios sporto šakos entuziastų, A. Bendaravičius turi idėją per kelerius artimiausius metus Lietuvoje įsteigti oficialią šio sporto lygą.
