0 promilių riba visiems vairuotojams. Nors iš pradžių toks vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio pasiūlymas sulaukė nemažai prieštaringų vertinimų, tačiau pamažu Lietuvos gyventojai su šia mintimi apsipranta.
Taip rodo DELFI užsakymu bendrovės „Sprinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Remiantis ja šiek tiek daugiau nei 33 proc. šalies gyventojų visiškai pritaria 0 promilių įvedimui, dar beveik 30 proc. labiau pritaria nei ne. Iki šiol kiek daugiau nei 28 proc. lietuvių tokioms pataisoms labiau nepritaria, o beveik 9 proc. nepritaria visiškai.
Pokyčiams priešinasi vyrai
Kaip parodė DELFI užsakymu atlikta apklausa, dažniau 0 promilių pataisai pritarė moterys, 36 m. ir vyresni gyventojai. Taip pat šią iniciatyvą palaikė aukštesnių pajamų atstovai ir didmiesčių gyventojai. Tuo tarpu labiausiai 0 promilių ribos įvedimui visiems vairuotojams nepritarė 18-35 metų vyrai.
Psichiatras klinikinis toksikologas Tomas Vilius Kajokas teigia, kad pasakyti, kodėl jauni vyrai laikosi tokios pozicijos gana sunku, tačiau, anot jo, tai gali lemti kelios priežastys. Viena jų esą galėtų būti ta, kad vyrai tiesiog dažniau vairuoja nei moterys. Kita, kaip sako specialistas, kad stiprioji lytis dažniau laikosi nuomonės, jog gali kontroliuoti ne tik savo gebėjimą vairuoti, bet ir adekvačiai įvertinti savo girtumo laipsnį.
„Paprastai daugiau išgeria ir dažniau nusižengia jauni žmonės. Apskritai, žmogaus smegenys pilnai susiformuoja apie 25-tuosius metus ir tuomet baigia formuotis impulsų kontrolė. Formaliai, kai mes kalbame apie 18-kos metų žmogų, jis yra nuovokus, supranta ką daro, bet impulsus kontroliuoja blogiau.
Tai, kas nutinka su alkoholiu ir kas yra esminė problema su vairuojančiais išgėrusiais, kad žmonės blogai kontroliuoja impulsus. Jie blogai kontroliuoja impulsą negerti tada, kai nedera, jie blogai kontroliuoja impulsą išgerti daugiau ar mažiau ir jie lygiai taip pat kartais blogiau kontroliuoja impulsus, kurie supykus ar kažkaip kitaip skatina juos sėsti už vairo neblaiviems. Dauguma vairuotojų, kurie važiuoja išgėrę, iš tikrųjų tai daro pagal impulsą, todėl aš nesistebiu, kad tarp tų žmonių yra daugiau vyrų“, – aiškina psichiatras.
Daugėja nuo alkoholio priklausomų jaunuolių
Toks jaunuolių požiūris į nulio promilių įstatymą nenustebino ir Kauno apskrities priklausomybių ligų centro direktoriaus Tautvydo Zikaro. Anot jo, jau kurį laiką medikai stebi tendenciją, kad daugėja nuo alkoholio priklausomų jaunų žmonių ir tai, anot jo, iš dalies galima sieti su apklausos rezultatais.
„Negalima kalbėti už visą visuomenę, kad štai pas mus yra didelis procentas (negalinčių gyventi be alkoholio – DELFI). Man taip neatrodytų. Aš bandyčiau orientuotis į jaunus žmones, kurie galbūt iki galo neapmąsto, dar nėra brandūs. Deja, daugėja nuo alkoholio priklausomų jaunų žmonių, kas mums kelia didelį nerimą. Mus domina jauni, vos ne vaikai, kaip keistai tai beskambėtų. Mes esame matę ir 13 metų berniuką, geriantį iš degtinės butelio, matėme įvairių vaizdų. Tendencija šiuo metu tarp jaunų žmonių auga, kas kelia nerimą,“ – teigia T. Zikaras.
Tuo tarpu su vairuotojo pažymėjimą praradusiais pažeidėjais dirbantis vairavimo mokyklos „Dorkanas“ saugaus vairavimo mokytojas Darius Kanapinskas teigia, kad nusižengusiųjų vairuotojų pats dažnai paklausiantis nuomonės apie 0 promilių įvedimą ir dažniausiai esą tam nepritaria tie, kurie tiki įsisenėjusiais mitais, kad net pavartojus vaistų ar kefyro keičiasi alkotesterio rodmenys.
„Iš dešimties kokius tris, keturis išgirstu nepritariančius. Tas nepritarimas dažniausiai būna labai paprastai argumentuotas. Jie sako, kad vat aš privalgysiu kopūstų, prigersiu rūgpienio ir pripūsiu. Tai yra paprasčiausias mitas. Tam yra narkologinė patikra ir visi šie dalykai yra atmetami. Aš manau, kad tai yra įsisenėjęs mitas kaip ir kol kas, bent jau aš bandau kovoti, su greičio viršijimu ir irgi daugelis yra įsitikinę, kad 10 kilometrų greitį leidžiama viršyti. Tuomet visada jų klausiu – jūs man parodykit, kur yra parašytas tas nutarimas? Tokio dalyko nėra, yra tik įsisenėjusi nuomonė“, – teigia pašnekovas.
Kad vairavo išgėrę – neprisipažįsta
„Sprinter“ apklausos metu gyventojų taip pat buvo klausiama, ar jie yra sėdę už vairo pavartoję alkoholio. Dauguma apklaustųjų, beveik 50 proc., patikino, kad niekada nesėda už vairo, jei būna bent šiek tiek išgėrę. Beveik 11 proc. gyventojų teigė, kad vairuoja išgėrę, tačiau mano, jog niekuomet neviršijo leistinos normos ribos. Tuo tarpu tik 1,4 proc. respondentų pripažino, jog vairuoja išgėrę ir mano, kad tai daro puikiai. Dar beveik 3 proc. teigė, kad išgėrę už vairo sėda „tik esant svarbiam reikalui“.
Vis dėlto specialistai tokius duomenis linkę vertinti kritiškai ir svarsto, kad nepatogi tiesa yra tiesiog nutylima. T. Zikaras teigia, kad iš dalies galima manyti, jog nors kartą išgėrę vairavo tie, kurie nepritaria 0 promilių įstatymui.
„Manyčiau, kad tai nėra tikslūs rezultatai, nesutikčiau su tuo, kad 2 proc. Galbūt tai buvo labai sąžiningi žmonės, kurie taip atsakė ir pateko į tuos du procentus, bet aš manyčiau, kad yra tikrai daugiau. Grįžkime prie pirmojo jūsų klausimo apie 30 proc., kurie nesutinka (nepritaria 0 prom. nuostatai – DELFI). Aš beveik leidžiu sau filosofuoti, kad galbūt 30, o ne 2 proc. yra tie, kurie išdrįsta, kad ir truputėlį, kad ir vieną taurelę išgėrę sėsti už vairo“, – svarsto pašnekovas.
Kad gatvėse važinėja kur kas daugiau išgėrusių vairuotojų nei parodė apklausa įsitikinęs ir D. Kanapinskas. Tai, anot jo, rodo ir jo darbe pastebimos tendencijos: „Manau, kad dalis jų (atsakiusiųjų – DELFI) neprisipažįsta ir sako, kad niekad to nedarė. Galbūt iš tikrųjų nedarė, bet aš su pažeidėjais dirbu turbūt jau 5-erius ar 6-erius metus ir didžioji dalis jų, bent jau pačioje mano darbo pradžioje, vairuotojo pažymėjimus buvo praradę už alkoholį, o labai maža dalis būdavo greitis ir panašiai. Dabar, šiuo metu, greitis pradėjo konkuruoti su alkoholiu ir kartais greitis jau ima viršų“.
Saugaus vairavimo mokytojas taip pat teigia, jog neretai pasitaiko incidentų, kai vairuotojas būna įsitikinęs, jog vairuoja blaivus, tačiau alkotesteris rodo priešingai. Anot jo, vyrų orgalinzme keliomis dešimtosiomis promilės dalimis daugiau nei leistina norma dažniausiai aptinkama kai šie vairuoja po vakarykščių linksmybių, tuo tarpu moterys, remdamasis savo praktika sako D. Kanapinskas, dažniau įkliūva, kai alkoholį būna vartojusios tą pačią dieną.
Lietuvos kelių policijos duomenimis, praėjusiais metais pareigūnai išaiškino net 13 727 neblaivius vairuotojus, 2014 metais jų buvo kiek mažiau – 13 155. Praėjusiais metais dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 231 eismo įvykis, kuriuose žuvo 15 ir buvo sužeisti 345 žmonės.
Savo būklę vertina neadekvačiai
Pagal apklausos duomenis, vairuojantys leistinų normų ribose nurodė vyrai, 18-55 metų respondentai. Tačiau T. V. Kajokas atkreipia dėmesį, kad toli gražu ne visi išgėrę vairuotojai geba vertinti savo būklę ir nuspręsti, ar jo girtumo laipsnis atitinka nustatytas normas, ar ne.
„Dalis geriančių žmonių, kai jie sėda už vairo, nesuvokia, kad yra išgėrę, jie nesugeba to įvertinti ir dėl to kad jų tolerancija (alkoholiui – DELFI) yra pakitusi, ir dėl to, kad jie jaučiasi visai adekvačiai nepaisant, kad yra daug promilių. Tas rodiklis, kuris matomas ekrane, ne visada atspindi realią situaciją – visada bus žmonių, kurie su 0,8 prom. yra blaivesni už tuos, kurių (girtumas – DELFI) yra 0,3-0,4 prom. Tai yra tolerancijos reikalas ir tai nereiškia, kad jis visą gyvenimą taip jausis išgėręs – priklauso nuo amžiaus, nuo situacijos, nuo nuovargio. Net ir to žmogaus, kurio tolerancija dėl įpratimo ar dėl kažkokių smegenų ypatybių yra didesnė ir jis galėtų būti dėmesingas net ir su daugiau promilių, nuovoka kitą kartą gali sutrikti prie jam neįprastų mažų kiekių. Čia kiekvieną kartą išeina tarsi toks būrimas“, – aiškina psichiatras.
Anot jo, dėl šios priežasties ir yra reikalingas bendras sutarimas – 0 promilų. Tuo tarpu T. Zikaras teigia, kad vargu ar tokie apklausos duomenys, rodantys, kad šiek tiek išgėrę dažniau vairuoja vyrai, o tuo tarpu moterys dažniau už vairo nesėda, jei yra vartojusios bent kiek alkoholio, tiksliai atspindi realybę.
„Turbūt mus (vyrus – DELFI) Dievas taip sutvėrė nuo Adomo laikų, kad mes bandome vadinti save pasaulio valdovais – ką noriu, tą ir darau. Moterys gal rimčiau žiūri į šį reikalą. Bet ši statistika mane šiek tiek glumina, nes mes pakankamai dažnai susiduriame su geriančiomis nėščiosiomis, su moteriškėmis, kurios neprižiūri savo vaikų ir daugiau dėmesio skiria taurelei nei vaiko priežiūrai. Ir, tarp kitko, moteris išvesti iš tų situacijų arba gydyti yra daug kartų sunkiau dėl jų biocheminės kūno sudėties negu vyrus“, – pastebi Kauno apskrities priklausomybių centro direktorius.
Vertina ne tik save, bet ir kitus
Kaip parodė gyventojų apklausa, kai kurie lietuviai linkę įvertinti ne tik savo būklės tinkamumą vairuoti išgėrus, bet tai padarytų ir prieš leisdami vairuoti išgėrusiam draugui ar pažįstamam asmeniui. Beveik 50 proc. gyventojų, paklausti kaip elgtųsi pamatę už vairo sėdantį neblaivų asmenį, teigė jog bandytų jį atkalbėti. Dar 31 proc. – atimtų automobilio raktelius. Tuo tarpu 12 proc. apklaustųjų sakė, kad patys įvertintų išgėrusio vairuotojo būklę ir tada nuspręstų – imtis ko nors ar ne. Dažniausiai šios nuostatos laikėsi 26-35 metų vyrai.
Anot T. V. Kajoko, tikėtina, kad tokį atsakymą pasirinko tie vyrai, kurie patys linkę įvertinti savo gebėjimą ar negebėjimą sėsti už vairo išgėrus: „Jie galvoja, kad aš galiu įvertinti save, tai galiu įvertinti ir kitus. Man nenuostabu, nes visada yra žmonių, kurie galvoja, kad jiems galimos išimtys ir kad jie patys nustato tų išimčių rėmus“.
Nors 0 promilių ribai, remiantis tyrimo rezultatais, yra daugiau pritariančių nei nepritariančių šalies gyventojų, tačiau beveik pusė jų mano, kad net įvedus tokias pataisas problema neišsispręs – kurie vairavo išgėrę, toliau taip darys.
Tačiau Vidaus reikalų ministerijos atstovai įsitikinę, kad tokia žmonių nuomonė galėtų pasikeisti tada, kai pataisos jau bus įgyvendintos ir pasimatys jų rezultatai. Kaip DELFI teigė vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, greičiausiai žmonės tokią nuomonę susidarė remdamiesi savo gyvenimiška patirtimi, tačiau, anot jo, tokie pokyčiai reikalingi ne tik saugumui keliuose didinti, bet ir alkoholio vartojimo kultūrai šalyje keisti.
„Mes iš tikrųjų manom, kad toks žingsnis valstybei yra reikalingas ir tai vis tiek yra efektyvus būdas kovai su žmonėmis, kurie vairuoja būdami neblaivūs. Apskritai, mes kalbame apie tai, kad reikėtų formuoti kitokį, sveiką požiūrį apie vairuotojų įpročius ir visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas, vairavimas ar kažkokios kitokios veiklos darymas esant neblaiviam yra nesuderinami dalykai. Tikslas yra paprastas – jeigu gyventojas yra bent kažkiek išgėręs, reikėtų ir nevairuoti“, – DELFI sakė jis.
Skeptiškiausi kaimų ir rajonų gyventojai
DELFI užsakymu atliktos apklausos duomenimis, manyti, kad toks įstatymas nieko neišspręs, dažniau linkę buvo kaimų ir rajonų centrų gyventojai. Anot Kauno priklausomybės ligų centro direktoriaus T. Zikaro taip gali būti ir todėl, kad kaimo vietovėse opesnė alkoholizmo problema, ir todėl, kad ten girti vairuotojai, mano jis, mažiau kontroliuojami.
„Manau, kad galima taip vertinti (kad alkoholizmo problema kaimuose opesnė – DELFI). Kaimas tai nėra atsilikimo požymis, kad kaimietis, tai jis jau turi būti prastesnis savo mąstymu, išsilavinimus negu mieste gyvenantis. Visiškai taip nemanau. Tik, matote, kaimas turi tokią apsauginę sferą – ten mažiau patruliuojama, mažiau yra sergėtojų policijos prasme ir dar turbūt yra vienas dalykas, negaliu pasakyti tokios statistikos, bet man atrodo, kad ten gyvena vyresnio amžiaus žmonės. Vyresnio amžiaus mąstysena kitokia – ai, tiek nugyvenau, nugyvensiu ir likusius, buvau įpratęs čerkelę padaryt, tai ir padarysiu“, – teigia pašnekovas.
Vis dėlto A. Norkevičius teigia, kad prevencinės priemonės, kai tikrinimas vairuotojų blaivumas vykdomos visoje šalyje ir kaimų gyventojai neliečiamoje zonoje tikrai neturėtų jaustis. Paklaustas, kodėl dažniau skelbiami miestuose vykdomų reidų rezultatai nei kaimo vietovėse, pašnekovas tikina, kad tai – policijos taktikos reikalas.
„Čia yra policijos taktikos reikalai. Policija atlieka įvairią statistikos analizę, kuriose vietose gali būti (išgėrusių vairuotojų – DELFI). Aišku, naudoja netikėtumo faktorių, kuomet policijos pajėgos iš Vilniaus nuvyksta į tam tikrą rajoną ir ten padaro tokias priemones. Tai yra informacijos rinkimo ir analizės rezultatas, kurioje vietoje ir kada policija tokią akciją gali padaryti“, – tikina jis.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Sprinter tyrimai“ naujienų portalo DELFI užsakymu šių metų sausio 20-27 dienomis atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai.
Daugiau skaitykite čia.
