Praėjus metams nuo to, kai visoje Lietuvoje buvo įvestas euras, prekybos centrų atstovai analizuoja, kaip keitėsi pirkėjų įpročiai. Pastebima, jog metų pradžioje vartotojai atsargiau rinkosi prekes ir mažiau išleido, o prieš šventes, į išlaidas pradėjo žiūrėti paprasčiau.
Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, praėjusių metų pabaigoje vartojimas šalyje augo sparčiausiai. Pirkėjai ne tik drąsiai pirko kasdienes prekes, bet ir planavo didesnius pirkinius. Tai leidžia daryti prielaidą, jog šalies gyventojai per metus apsiprato su pasikeitusia nacionaline valiuta ir savo išlaidas pradėjo planuoti paprasčiau. Tą rodo kas mėnesį fiksuojamas „Maxima“ pirkėjų indeksas, kuris gruodį siekė 1,04 ir dviem šimtosiomis pralenkė tą patį laikotarpį 2014 metais.
„Vertinant praėjusius metus, daugiausiai įtakos lietuvių apsipirkimo įpročių kaitai turėjo nauja nacionalinė valiuta. Natūralu, kad gyventojams reikėjo su ja apsiprasti, todėl pirkėjai atidžiau vertino kasdienių produktų kainas ir atsargiau planavo išlaidas. Todėl metų pradžioje stebėjome ženkliai sumažėjusį vartojimą, kuris nedrąsiai augo iki pat vasaros vidurio. Sparčiausią didėjimą vartojimas pasiekė metų pabaigoje – gruodį fiksuotas didžiausias vartojimo augimas, kuris buvo panašus tik į praėjusių metų spalio rezultatą“, – sako UAB „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.
Pasak jo, įtakos vartojimo augimui metų pabaigoje turėjo ir kainų pokyčiai. Metų pradžioje baiminęsi dėl po euro įvedimo galimai išaugsiančių kainų, nuogąstavimams nepasiteisinus ir svarbiausių produktų kainoms išlikus stabilioms ar netgi kai kurių sumažėjus, pirkėjai antroje metų pusėje ėmė pirkti ir vartoti drąsiau. Jie skyrė daugiau lėšų kokybiškesniems produktams, didesniems pirkiniams.
Pirmąjį 2015 metų ketvirtį vartodami ir planuodami pirkinius gyventojai buvo atsargūs. „Maxima“ duomenimis, sausio–kovo mėnesiais, pirkėjų indeksas vidutiniškai siekė 0,96, kai tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais fiksuotas 1,05 siekiantis vidutinis rodiklis. Prekybos tinklo duomenimis, pirmaisiais praėjusių metų mėnesiais gyventojai daugiausiai dėmesio skyrė pagrindinėms maisto, namų apyvokos ir aprangos prekėms. Taip pat ėmė dažniau naudotis įvairiais nuolaidų pasiūlymais, akcijomis.
Ką daugiausiai pirko antrą pusmetį?
Antrąjį metų ketvirtį stabilizavęsis vartojimo augimas vidurvasarį ėmė pastebimai didėti ir pirmą kartą per metus pralenkė 2014 metų rodiklius. Praėjusią liepą pirkėjų indeksas pasiekė 1,03, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus siekė 1,01.
Metų viduryje pastebimai atsigavęs vartojimas parodė, jog gyventojai ne tik apsiprato su euru, bet ir ėmė drąsiau planuoti savo išlaidas, leisti sau didesnių sezoninių pirkinių. Atšilus orams labiausiai augo įvairių lauko, laisvalaikio bei turizmo prekių, taip pat sėklų ir augalų priežiūros prekių paklausa. Taip pat – mėsos ir paruoštų mėsos gaminių bei žuvies pardavimai.
Momentinis didžiausias vartojimo augimas fiksuotas praėjusių metų rudenį. Spalį pirkėjų indeksas pasiekė 1,04 ir buvo iki tol didžiausias per visus metus. Po sumažėjimo prieššventinį lapkričio mėnesį, gruodį pirkėjų indekso rodiklis ir vėl augo pasiekdamas spalio mėnesio rodiklius.
Prieš šventes pirkėjų įpročiai mažai keičiasi
Atsigavusiam vartojimo lygiui metų pabaigoje daugiausia įtakos turėjo švenčių sezonas. Tradiciškai artėjant šventėms labiausiai augo įvairių namų apyvokos ir dekoro prekių, šventiniam stalui skirtų maisto produktų paklausa. Drauge gruodį pastebimai augo ir gyvūnams skirtų prekių – įvairių skanėstų, kitų augintinių priežiūrai skirtų produktų pardavimai. Mažiau dėmesio gruodį pirkėjai skyrė pieno produktams ir bakalėjos prekėms.
Pastebėta ryškėjanti tendencija – pirkėjai linkę pirkti aukštesnės kokybės prekes. Tai pastebima tiek maisto, tiek ne maisto prekių sektoriuje ir ypač išryškėjo per žiemos šventes – pirkta nemažai kokybiškesnių, brangesnių prekių ir didesnių pirkinių – smulkių elektronikos prietaisų, namų dekoro prekių, knygų.
