Sostinės nekilnojamojo turto rinka turi naują konkurentą – Kauną. Šiemet mieste fiksuojamos naujos tendencijos: žmonės drąsiau perka butus centrinėje miesto dalyje, mažėja individualių namų paklausa, iki šio buvusi Kauno išskirtiniu bruožu.
Tai jau pastebėjo kelių nekilnojamojo turto (NT) agentūrų atstovai: „Ober-Haus“, „Inreal grupės“ ir bendrovės „011“.
„Kauniečiai mieliau renkasi gyventi nuosavame name arba bent kotedže, bet ilgainiui, ypač atsiradus šeimos pagausėjimui, prasideda nepatogumai dėl užmiestyje nesančios infrastruktūros. Tarkime, vaikų vežiojimas į mokyklą, o ką kalbėti apie prasidėjusius būrelius, todėl vieni keliasi atgal į miestą, kur patogus viešasis transportas, visa infrastruktūra“, – pokytį pastebėjo nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „011“ gyvenamojo NT skyriaus ekspertas Giedrius Sidaravičius.
Pasak jo, ne pirmus metus daugėja žmonių, kurie pasilieka namą užmiestyje tačiau papildomai įsigyja antrus namus miesto centre.
„Konkrečiai, butus centre, Senamiestyje, Žaliakalnyje, kad tarp pamokų ir būrelių vaikai galėtų ramiai grįžti į butą, ten ruošti pamokas, pavalgyti, tuomet eiti į būrelius ir po būrelių grįžę į butą sulauktų tėvų, su kuriais vyktų atgal į namą užmiestyje. Yra ir tokių klientų, kurie gyvena daugiau kaip 30 km už miesto, dirba iki vėlumos, tad tokie kauniečiai lieka gyventi naujai pirktuose butuose nuo pirmadienio iki penktadienio ir tuomet savaitgaliams grįžta į namą. Dažniausiai tokie klientai renkasi naują būstą kaip investiciją su mintimi, kad kai vaikai užaugs ir turės turto miesto centre, o tėvai gyvens name“, – dėsto G. Sidaravičius.
Pašnekovas mano, kad pasirinkdami butus investicijai, pirkėjai nesibaimina, kad vaikai nepasirinks likti ir studijuoti Kaune – jei taip nutiktų, tuomet būtų sprendžiama, ar butą parduoti, ar nuomoti.
„Padaugėjo ir klientų, kurių vaikai dar maži, bet jau perkamas naujos statybos butas jiems. Perkamas butas kelis ar net keliolika metų bus nuomojamas, o kai vaikas užaugs, tuomet butas bus perleidžiamas jam“, – tokius žmonių lūkesčius pastebėjo G. Sidaravičius.
Suaktyvėjimą Kauno būsto rinkoje įvardija ir NT bendrovės „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas.
Pasak jo, NT Kaune susidomėjo tiek gyventojai, tiek smulkūs investuotojai, nes turimos santaupos beveik nieko nesugeneruoja per palūkanų prizmę, o skolinimas tapo pigus.
„Centrinėje miesto dalyje turėti NT visuomet atrodė viliojanti idėja. Ypač dėl aukštos išliekamosios vertės ir aukštesnių nuomos kainų. Jei yra pakankamai lėšų, verta vietoje dviejų būstų Kauno pakraščiuose rinktis vieną gerą būstą centrinėje miesto dalyje ar arčiau centro, pavyzdžiui, Žaliakalnyje. Pastaruoju metu centrinėje miesto dalyje padidėjo butų pasiūla kompleksiškai renovuotose pastatuose ir jų pirkimo tendencijos parodė, kad susidomėjimas NT esančiu centre didėja“, – komentavo S. Umbrasas.
Jo teigimu, pastebima, kad trečius metus iš eilės vis daugiau vilniečių nusprendžia įsigyti butus Kaune.
„Jie perka aiškiai investiciniu požiūriu. Vilniečiai lygiai taip pat dažniausiai ieško naujų butų Kauno centre, Senamiestyje, Žaliakalnyje. Vilniečiai labiau pageidauja pilnai įrengtų butų, kad galėtų kuo greičiau juos išnuomoti. Pradėjus domėtis, kodėl vilniečiai perka butus Kaune – juk Vilnius naujos statybos butų lyderis Lietuvoje – išsiaiškinome, kad atsiperkamumas ir investicinė grąža yra didesnė Kaune. O naujos statybos butų nuomai Kaune stinga“, – kalbėjo S. Umbrasas.
Kaunas vertinamas kitaip
„Inreal grupės“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius paaiškina, kad pastaruoju metu Kaunas vertinimas kitaip, nei anksčiau, o tai pakeitė ir žmonių elgesį.
„Galiu patvirtinti, kad mes taip pat pastebime gerokai išaugusį NT aktyvumą Kauno centre, senamiestyje, – dėstė jis. – Pastebime, kad didžioji dalis sandorių yra investicijai, o ne gyvenimui, t.y. siekiama gauti nuomos grąžą bei tikimasi uždirbti ateityje iš NT kainų augimo. Nors investicinė grąža iš nuomos yra vidutiniškai 5,5-7 proc. per metus, t.y. 1-2 proc. didesnė nei Vilniaus centrinėje dalyje. Visgi, abejoju, ar tai yra pagrindinė didesnio Kauno centrinės dalies NT rinkos aktyvumo priežastis, nes panašus pelningumas buvo ir anksčiau, bet rinka nebuvo itin aktyvi.“
Jo nuomone, iki šiol Kauno NT buvo domimasi mažiau dėl potencialių investuotojų abejonių: kokios yra Kauno rinkos perspektyvos, ar perkamas NT likvidus ir t.t.
„Panašu, kad pastaruoju metu abejonių rinkoje vis mažiau ir norinčių investuoti į NT Kauno centrinėje dalyje daugėja. Tai skatina naujas NT plėtotojų investicijas, kuriama pasiūla, rinka darosi dar aktyvesnė, tad panašu, kad šiuo metu investuoti į NT Kauno centrinėje dalyje yra palankus momentas“, – komentavo A. Antanavičius.
Registrų centro duomenimis, Kaune pastaraisiais mėnesiais iš tiesų daugiau yra perkama butų, o individualių namų paklausa mažėja.
Pavyzdžiui, šiemet spalį Kaune buvo nupirkta 415 butų, t. y. 12 proc. daugiau nei prieš metus. Per pastaruosius tris mėnesius, t. y. rugpjūtį – spalį, iš viso Kaune buvo nupirkti 1 203 butai arba 5 proc. daugiau nei prieš metus.
Atitinkamai, individualių namų pardavimai mažėja, spalį Kaune parduoti 48 namai, tai yra 11 proc. mažiau nei prieš metus. Rugpjūtį – spalį Kaune buvo parduota 150 namų, t. y. 15 proc. mažiau nei prieš metus.
Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą Registrų centras apibendrina pirkimo sandorių duomenis, tad pirkimo sandoriams priskiriamas pirkimas iš fizinio ar juridinio asmens tiesiogiai, varžytinėse, lizingu ar išsimokėtinai ir pastatyto objekto perdavimas užsakovui pagal statybos rangos sutartį.
Skaičiuoja, kada atsipirks
NT specialistai vardija, kad bene kiekvienas, norintis įsigyti būstą Kaune, pasiskaičiuoja, kokie yra investicijų sostinėje ir Kaune skirtumai.
„Investicija Vilniuje reikalauja dvigubai didesnių lėšų, tačiau ir nuoma didesnė lyginant su Kaunu. Bet jei pelningumą išreikšime procentais, gausime apytiksliai panašius skaičius. Dabar dėl didelės paklausos Vilniuje būsto kainos yra išaugusios, tad, manau, pirkti Vilniuje būstus nuomai nėra rentabilu, kai Kaune galima uždirbti apie 3 proc. daugiau. Dar vienas stiprus motyvas renkantis Kauną yra tai, kad geriau du būstai Kauno centre už tuos pačius pinigus nei vienas Vilniuje. Pelningumas skaičiuojant nuomą bus ženkliai didesnis“, – mano S. Umbrasas.
G. Sidaravičius pateikia skaičiavimus: Kauno Žaliakalnio rajone, kurį jis vadina Vilniaus Užupio atitikmeniu, galima nupirkti 50 kv. m. naujos statybos butą už 62 tūkst. eurų ir jį įrengus išnuomoti už 400-500 eurų per mėnesį. O Kauno Senamiestyje ar Centre tokio ploto naujos statybos butą galima nusipirkti už 72 – 82 tūkst. eurų ir įrengus išnuomoti už 500-650 eurų per mėnesį.
Kai Vilniuje 50 kv. m. naujos statybos butas Užupyje kainuotų 88 – 98 tūkst. eurų, bet nuoma siektų panašiai kaip ir Kaune – 450-600 eurų per mėnesį. Atitinkamai Vilniaus Senamiestyje 50 kv. m naujos statybos butas kainuoja 94 – 140 tūkst. eurų, o nuoma sudaro apie 650-700 eurų per mėnesį.
„Kaune labiau apsimoka pirkti naujos statybos butą, kuris kainuos dešimtimis tūkstančių pigiau, bet jį išnuomavus galima gauti panašią nuomą kaip ir Vilniuje“, – mano G. Sidaravičius.
Jo teigimu, nuomininkų Kaune netrūksta – mieste jau yra nemaža tarptautinių įmonių, kuriose dirbti atvyksta ir užsieniečių, o jie dairosi naujų butų nuomai.
„Taip pat yra porų, vienišių, turtingų tėvų studentų, studentų iš užsienio, ypač medicinos, išsiskyrusių žmonių, kurie mielai nuomojasi naujus butus. Kai kurie klientų statosi namą ir bent 1,5-2 metus nuomojasi butą, kol namas bus pastatytas“, – potencialių nuomininkų grupes vardijo jis.
Specialistas skaičiuoja, kad Kaune naujai statomuose daugiabučiuose centrinėje miesto dalyje, kai buto plotai siekia 35-40 kv. m, bene pusė yra perkama investiciniais tikslais.
Daugiau skaitykite čia.
