Renaldui Seibučiui „Siemens“ arenoje anksčiau net būdavo rengiamos specialios palaikymo akcijos, bet sekmadienį gynėjas nesulaukė nieko panašaus. Kauno „Žalgirio“ marškinėlius apsivilkusį 30-metį gynėją Vilniaus „Lietuvos ryto“ sirgaliai „pasveikino“ necenzūriniais žodžiais.
2011-2014 metais „Lietuvos ryte“ rungtyniavusiam R. Seibučiui sugrįžimas į „Siemens“ areną nebuvo sėkmingas: per 20 minučių jis pelnė 2 taškus ir neuždirbo nė vieno naudingumo balo.
Bet Lietuvos rinktinės atstovo tylą su kaupu kompensavo geriausias rungtynes „Žalgirio“ gretose sužaidęs kanadietis Olivier Hanlanas, surinkęs 21 tašką.
O kitoje aikštės pusėje rezultatyviausias Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) vilniečių puolimas sudužo atsitrenkęs į svečių gynybos uolą: mačą 82:68 laimėjo titulą ginantys kauniečiai.
Kaip įprasta, ir šįkart aikštėje aistros veržėsi per kraštus: teisėjai dalino nesportines ir technines pražangas, žiūrovai siuntė prakeiksmus pirmųjų adresu, o vienas jų net buvo įsiveržęs ant parketo.
Priešininkų aistruolių nemalonę patyrė ir R. Seibučiui, bet pastarajam svarbiausia – vakarą vainikavusi pergalė.
– Vilniečiams leidote įmesti gerokai mažiau taškų nei jų vidurkis. Tai reiškia, kad permainos varžovų trenerių štabe jums nesukėlė jokių siurprizų? – Krepšinis.lt paklausė R. Seibučio
– Tiesiog buvome pasiruošę, žinojome, kad jie stengsis žaisti agresyviai. Rungtynių plane pagrindinis akcentas toks ir buvo – žūtbūt apsiginti, neleisti varžovams pajausti žaidimo. Manau, planą įgyvendinome.
– Sutiktumėte su teiginiu, kad kol kas „Žalgiris“ prieš „Lietuvos rytą“ žaidžia geriau nei prieš varžovus Eurolygoje?
– Matote, Eurolyga yra Eurolyga: klubai ten turi tikrai geras sudėtis, ir emocinis užtaisas prieš rungtynes būna kitoks. O „Lietuvos rytas“ „Žalgiriui“ visais laikais buvo principinis varžovas, todėl prieš šias rungtynes nebereikia ieškoti jokių papildomų stimulų. Visi būna užsivedę, todėl galbūt iš šono kitaip ir atrodo.
– Netrūko nei techninių, nei nesportinių pražangų, grubaus žaidimo. Ar tai neužtemdo krepšininkų santykių po rungtynių?
– Ne. Tai yra derbis, kurį nori laimėti visi. Nematau tame nieko blogo. Taip jau yra, kad rungtynių metu kiekvienas įsitikinęs, jog teisėjai turėjo sušvilpti kitaip, ir panašiai. Bet tai – emocijos, o ne pykčiai.
– Jums buvo adresuota nemaloni „Lietuvos ryto“ sirgalių skanduotė. Girdėjote ją?
– Meluočiau, jei sakyčiau, kad negirdėjau. Bet yra kaip yra. Toks gyvenimas, aš ne pirmas ir turbūt ne paskutinis. Tegul tai lieka jų sąžinei, o aš džiaugiuosi, kad mano komanda laimėjo.
– Kaip apskritai jautėtės žaisdamas arenoje, kurioje anksčiau keldavote iš vietų žiūrovus?
– Buvo keista. Trejus metus tai buvo mano namų arena. Bet dabar žaidžiu kitoje komandoje ir turiu kitą namų aikštę. Esu žmogus, todėl emocijos apima ir mane, bet reikia su jomis susitvarkyti.
Daugiau skaitykite čia.
