Du didžiausius Lietuvos miestus jungiantį maždaug 100 kilometrų ilgio greitkelį numatoma paversti automagistrale. Kelyje Vilnius-Kaunas taip pat planuojama įrengti elektroninius eismo valdymo ženklus, kurie užtikrintų didesnį saugumą.
„Planas yra artimiausiu metu šitą ruožą, kuris yra svarbiausiais mūsų valstybei, – juo važiuoja didžiausi automobilių srautai, jis jungia didžiausius miestus, – paversti iš greitkelio į automagistralę, tai yra su 130 kilometrų per valandą greičiu“, – BNS sakė Automobilių kelių direkcijos laikinasis vadovas Egidijus Skrodenis.
Kelių direkcijos investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius BNS teigė, kad preliminari projekto vertė gali siekti 35-40 mln. eurų, dalį jos finansuos Europos Sąjunga.
E.Skrodenio teigimu, rekonstruojant kelią, bus įrengti pėsčiųjų viadukai, pailgintos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, pakeistas priešpriešines eismo juostas skiriantis apsauginis atitvaras, įrengtas naujas kelio ruožų apšvietimas.
Direkcija trečiadienį paskelbė kelio Vilnius-Kaunas rekonstrukcijos konkurso technines specifikacijas. Pasak E.Skrodenio, sutartis su rangovais optimistiniu scenarijumi būtų galima pasirašyti kitų metų vasarį-kovą.
Anot laikinojo direkcijos vadovo, kitą savaitę numatoma skelbti ir elektroninio eismo valdymo ženklų įrengimo konkursą.
„Dabar esantys greičio ženklai bus pakeisti į valdomus iš Eismo informacijos centro. Tikslas yra padaryti, kad tiek žiemą, tiek vasarą, esant geroms sąlygoms, būtų leidžiama vairuotojams važiuoti 130 km/h greičiu. Jeigu sąlygos blogos, greitis būtų mažinamas, vairuotojai būtų įspėjami apie eismo įvykius, grūstis, atliekamus darbus ar pavojus“, – BNS aiškino E.Skrodenis.
Autostrada Vilnius-Kaunas atidaryta 1970 metais – tuo metu ji buvo viena moderniausių magistralių tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Ją statė tuometinė Kauno pirmoji tiltų statybos valdyba (dabar – „Kauno tiltai“), vėliau ta pat įmonė ne kartą rekonstravo kelią.
