Komentuodamas tragiška avarija Kauno rajone pasibaigusį piliečio ir Bendrojo pagalbos centro (BPC) operatorės pokalbį vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis sako, kad, jo nuomone, operatorė dirbo savo darbą taip, kaip to reikalauja nustatyta tvarka, skelbia lrt.lt.
„Pagal tai, kaip greitai viskas įvyko, ar būtų galima padėti, ar ne, priklauso nuo to, kaip buvo dislokuotos policijos pajėgos. Jeigu policija būtų buvusi kažkur greta – už kilometro ar dviejų, gal ir būtų spėję reaguoti. Bet jeigu pajėgos, kaip tikėtina rajonuose, buvo pakankamai toli, tai sureaguoti per tas kelias minutes būtų buvę sunku. Žinoma, policija būtų bandžiusi reaguoti iš karto – tai faktas, tačiau ar būtų spėjusi – dabar jau klausimas“, – sako ministras.
Pokalbis su juo – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“.
– Ministre, pirmadienį įvykusi avarija Kauno rajone vėl sukėlė abejonių dėl Bendrojo pagalbos centro veiklos. Vaikinas norėjo pranešti apie, kaip įtariama, neblaivų vairuotoją ir kelias minutes kalbėjo su BPC operatore. Tebevykstant pokalbiui, sekamas automobilis susidūrė su vilkiku, vairuotojas žuvo. Kaip Jūs manote, ar tai normali situacija, kai, neatsakius į iš anksto paruošto klausimyno klausimus, nėra tiesiogiai sujungiama su policija?
– Manau, kad tai normali situacija. Nereikia atsakyti į visus klausimus, tik į tuos, kurių pageidauja pati policija pagal pasirašytą bendradarbiavimo su BPC sutartį. Šiuo atveju tiesiog būtų užtekę pasakyti, koks įvykis, kur tai vyksta, kas skambina, ir nurodyti žinomus bent minimalius transporto priemonės duomenis. Esu perklausęs visą tą įrašą. Pradžioje girdėti netgi įsakmus reikalavimas sujungti su kelių policija, nurodinėjama, ką centro darbuotoja turi daryti. BPC operatorei paklausus, kas atsitiko, vaikinas atsakė, kad nepasakos jai, kas atsitiko.
[susije_video kurie=””]
Noriu priminti, kad BPC nėra dispečerinė ir su specialiosiomis tarnybomis ar policija yra sujungiama pakankamai retai. Tuomet, kai operatorius įsitikina, kad tai yra tikslinga, ir kai informacija atitinka policijos keliamus reikalavimus. Tikėtis, kad vos paprašius operatoriai sujungs su kelių policija – neverta. Tiesiog reikia pasakyti tris, keturis sakinius. Ramiai, nesinervinant. Tai yra formalumas, bet labai svarbus formalumas, kurį atlikus, operatorius, pagal suteiktą informaciją, gali priimti sprendimą. Jaudinantis, nurodinėjant ar tiesiog žiūrint į operatorių kaip į pagarbos nevertą žmogų, susikalbėti yra daug sunkiau. Šiuo atveju operatorė negavo visos reikalingos informacijos ir pokalbis buvo nevaisingas.
– Jūsų nuomone, čia dar būtų buvę galima kažką pakeisti, jeigu iš karto būtų sujungę su policijos pareigūnais?
– Pagal tai, kaip greitai viskas įvyko, ar būtų galima padėti, ar ne, priklauso nuo to, kaip buvo dislokuotos policijos pajėgos. Jeigu policija būtų buvusi kažkur greta – už kilometro ar dviejų, gal ir būtų spėję reaguoti. Bet jeigu pajėgos, kaip tikėtina rajonuose, buvo pakankamai toli, tai sureaguoti per tas kelias minutes būtų buvę sunku. Žinoma, policija būtų bandžiusi reaguoti iš karto – tai faktas, tačiau ar būtų spėjusi – dabar jau klausimas.
Tiesiog sakau, kad kiekvienas dirba savo darbą, ir BPC operatorius žino, ką jis turi padaryti. Per metus BPC sulaukia apie 3,5 mln. skambučių, iš jų apie 700 tūkst. skambučių būna susiję su eismo įvykiais. Kasdien vien policijai skambina apie 1500 žmonių. Todėl ir yra sudaryti tie specialūs algoritmai, kad, išsiaiškinus įvykį, būtų atitinkamai reaguojama. Nesakyti nieko ar galvoti, kad užtenka pasakyti, su kuo sujungti, tai dar kartą primenu – BPC nėra dispečerinė.
– Ar BPC techninė sistema veikia taip, kaip iš jos tikimasi? Pavyzdžiui, operatorė uždavinėja klausimus apie buvimo vietą: pasakykite tikslią vietą, kur esate. Tai, akivaizdu, nėra tos funkcijos, kuri leistų vos priėmus skambutį matyti, iš kur žmogus skambina. Juo labiau kad šiuo atveju tai nebuvo labai miškinga vietovė.
– Dažnai painiojame du dalykus. Galvojame, kad paskambinus centras gauna tikslią koordinatę. BPC gauna bokšto, prie kurio prisijungia, koordinates. Kuo tų bokštų yra daugiau, tuo tikslesnės yra koordinatės. Ministerijos ir spec. tarnybų pagalba atlikome tyrimą, kad nustatytume, kokiu tikslumu ši paslauga yra teikiama. Miesto teritorijoje paklaida yra apie 100–200 metrų, bet yra ir tokių vietų, kur paklaida siekia 20 km. Jeigu operatoriai sutiks investuoti į bokštų statymą, ypač užmiestyje, ta paklaida, žinoma, mažės.
– Operatoriai tai sutiktų daryti, kad savo ryšį stiprintų, o ne kad Jums reikia.
– Be abejo, bet tiesiog baigėsi atitinkamos sutartys ir, kalbant apie tolesnį operatorių veiklos licencijavimą, manau, kad reikia su jais kalbėti ir šiuo klausimu.
– Sakote, kad operatoriai statys papildomus bokštus, nes to reikia BPC?
– Ne BPC to reikia, o visuomenei. Jeigu mus tenkina esama 20 km paklaida, tai galime dirbti ir tokiomis sąlygomis.
– Jūsų nuomone, tai yra normalus problemos sprendimo būdas? Valstybė planuoja užkrauti verslą investicijomis į tai, ko reikia visuomenės saugumui. Nors pati visuomenė ir įmonės moka mokesčius tam, kad tokios sistemos veiktų.
– Galime bandyti finansuoti ir statyti bokštus, kurie reikalingi ne ūkinei veiklai vykdyti, o tik duoti koordinates. Tai, manau, irgi būtų nelabai suprantamas dalykas. Kita vertus, yra nemažai pavyzdžių, kai valstybės ir verslo bendradarbiavimas yra įmanomas.
