Nuo 2015 metų lapkričio 1 d. banko klientų laukia pokyčiai – senos elektroninius mokėjimus patvirtinančios priemonės turės būti pakeistos naujomis – saugesnėmis ir patikimesnėmis, t. y. naudojimasis plastikinėmis ar popierinėmis slaptažodžių kortelėmis bus panaikintas arba itin apribotas.
Kol kas Lietuvoje elektroninių mokėjimų paslaugas teikia tik bankai ir Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) priklausančios kredito unijos. Kai kurios jų leis naudojantis plastikinėmis ar popierinėmis slaptažodžių kortelėmis prisijungti ir matyti sąskaitų informaciją, tačiau neleis arba maksimaliai ribos jais tvirtinamų atsiskaitymų sumas ir ribas.
Artėjant lapkričiui, kai elektroninius mokėjimus teikiančios finansų įstaigos turės būti įgyvendinusios Lietuvos banko minimalius saugumo reikalavimus norint prisijungti ir atlikti mokėjimus elektroninėje erdvėje, visuomenėje gali kilti nemažai klausimų ir šurmulio, siekiant įsigyti naujus saugumo reikalavimus atitinkančias priemones ir sužinoti jų veikimo principus. Taigi, kaip tam pasiruošti?
Pasirinkimas tarp mobiliojo parašo ir slaptažodžių generatoriaus
Prieš euro įvedimą gyventojų į bankų ir kredito unijų sąskaitas sunešti pinigai iš dalies prisidėjo ir prie elektroninių atsiskaitymų kiekio padažnėjimo. Didėjant internetu atliekamų operacijų srautams, augant sukčiavimo rizikai, kai pavagiami ar išviliojami prisijungimo duomenys, atsiranda poreikis naudoti pažangesnėmis technologinėms savybėmis pasižyminčias prisijungimo priemones ir tokiu būdu padidinti elektroninių mokėjimų saugumą. Tokiomis priemonėmis įvardijami slaptažodžių generatoriai arba mobilusis parašas.
Dalis didžiųjų bankų kaip alternatyvią prisijungimo priemonę ir anksčiau siūlė kodų generatorius, tačiau jų išdavimas yra brangesnis nei paprastų slaptažodžių kortelių ar mobiliojo parašo. Tuo tarpu mobilusis parašas – vis labiau populiarėjanti universali tapatybės identifikavimo priemonė, leidžianti šią paslaugą užsisakiusiems mobiliojo ryšio abonentams prisijungti ne tik prie bet kurios elektroninius mokėjimus teikiančios finansų įstaigos, kurioje asmuo turi sąskaitą, bet ir pagrindinių valstybės įstaigų („Sodros“, Registrų centro, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt.) elektroninių sistemų.
Jei asmuo naująja prisijungimo priemone pasirinktų kodų generatorių – jų reikėtų turėti tiek, kiek finansų įstaigų klientu jis yra, tuo tarpu pasirinkus mobilųjį parašą, asmuo galėtų viena priemone pasiekti visas finansų ir valdžios įstaigas.
Patogesnis atsiskaitymas gali tapti brangesnis
Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai suskubo įvesti mokestį naujai užsakomoms mobiliojo parašo paslaugoms, tad norint naudotis elektroniniais mokėjimais, bendra jų kaina (įvertinus esamą pavedimų kainą) gali išaugti. Kurį laiką ramiau gali jaustis tie, kurie mobiliojo parašo paslaugą užsisakė, kai ji buvo nemokama – ja bus galima naudotis ir toliau tol, kol galios išduotas sertifikatas.
Siūlomi minėti sprendimai saugiems elektroniniams mokėjimams atlikti turėtų būti grindžiami bent dviem iš šių elementų: žinojimo (unikalaus slaptažodžio, kodo), turėjimo (mobiliojo ryšio įrenginio, lustą turinčios kortelės) arba būdingumo (biometriniai asmens duomenys – pirštų atspaudai, akies rainelė ir t. t.). Pastaroji priemonė reikalauja specialių, daugumai žmonių neįprastų įrenginių, todėl dažniausiai bus naudojamos žinojimu ir turėjimu grįstos priemonės – kodų generatoriai arba mobilusis parašas.
VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) ekspertų teigimu, tiek kodų generatoriai, tiek mobilusis parašas yra saugūs asmens identifikavimui atlikti, todėl elektroninėmis paslaugomis besinaudojantys asmenys turėtų nedelsti ir jau dabar įsigyti norimą prisijungimo priemonę iš anksto – kad vėliau netektų stovėti eilėse, rizikuoti neatlikti norimų mokėjimų laiku ir nesusigadinti savo kredito istorijos, reputacijos ar tiesiog – gerų santykių.
Tolimesni iššūkiai mažmeninėje bankininkystėje numatomi ir nuo sausio 1 d., kai Lietuva prisijungs prie bendros mokėjimų eurais erdvės SEPA (Single Euro Payments Area), ir bus suvienodinti reikalavimai mokėjimo pavedimams atlikti visoje Europos Sąjungoje. Tai leis sumažinti ES ribose atliekamų mokėjimų kaštus ir palengvinti bei pagreitinti jų atlikimą.
Mantautas Račkauskas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytojas
