Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, atlikęs tyrimo „Mokyklinio amžiaus vaikų sveikata ir gyvensena“ duomenų analizę, pastebi, jog kai kurie Kauno miesto moksleivių sveikatos rodikliai gerėja, tačiau problemų vis dar yra. Daug mažiau moksleivių rūko ir svaiginasi alkoholiu, tačiau niekaip neįpranta valgyti pusryčių ir pakankamai mankštintis.
Tarptautinis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (angl. Health Behaviour in School-Aged Children – HBSC) leidžia jaunų žmonių sveikatą įvertinti ne tik kaip ligos nebuvimą, fizinę, socialinę ir emocinę savijautą, bet į ją žiūrima, kaip į kasdienio gyvenimo šaltinį. Tai unikalus tyrimas, kuris paliečia šeimą, mokyklą ir tarpusavio santykius, socioekonominę aplinką, kurioje vaikai auga, veiksnius, kurie reikalingi vaikų sveikatos ir elgsenos supratimui, kurie formuoja ir turi įtakos jų sveikatai ir gyvensenai. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, bendradarbiaudamas su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, 2014 m. atliko tyrimą Kauno mieste. Atlikto tyrimo metu buvo apklausti Kauno miesto 5, 7 bei 9 klasių moksleiviai.
Tyrimo duomenimis, Kauno miesto moksleiviai savo sveikatą vertina geriau nei Lietuvos moksleiviai apskritai. Kaune savo sveikatą negerai vertino kas dešimtas moksleivis, Lietuvoje – kas aštuntas. Moksleiviai taip pat patenkinti santykiais šeimoje – apie 80 proc. moksleivių juos laiko gerais arba labai gerais. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, Kauno moksleiviai laimingesni nei Lietuvos – nesijaučiančių laimingais paauglių dalis Kaune mažesnė nei vidutiniškai Lietuvoje.
Tačiau 2014 m. atlikto tyrimo duomenys atskleidė nepakankamai gerus Kauno miesto moksleivių mitybos įpročius: nors mitybos specialistai pabrėžia pusryčių svarbą ir teigia, kad mokyklinio amžiaus vaikams jokiu būdu nederėtų praleisti pusryčių, daugiau nei penktadalis moksleivių prieš išeinant į mokyklą niekada nepusryčiauja. Maždaug trečdalis apklaustųjų per retai vartoja vaisius ir daržoves, taip pat tarp moksleivių išlieka populiarūs nerekomenduotini vartoti maisto produktai – saldainiai, šokoladas, gazuoti gaivieji gėrimai.
Remiantis šiuolaikinėmis fizinio aktyvumo rekomendacijomis, vaikai ir paaugliai turėtų būti fiziškai aktyvūs kiekvieną dieną vieną valandą ar daugiau. Vaikams, kurie fiziškai mažai aktyvūs, gali atsirasti širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, sutrikti medžiagų apykaita, nusilpti imunitetas, sumažėti atsparumas infekcinėms ligoms. 2014 m. HBSC tyrimo duomenimis, Kauno mieste nepakankamai fiziškai aktyvių mokinių dalis buvo maždaug trečdaliu mažesnė nei vidutiniškai Lietuvoje, tačiau vis tiek gana didelė – 37 proc. Nustatyta, kad mažiau fiziškai aktyvios yra mergaitės nei berniukai. Tačiau, lyginant su ankstesnių metų HBSC tyrimų duomenimis, nepakankamai fiziškai aktyvių mokinių skaičius mažėja, taigi situacija po truputį gerėja.
[susije_video kurie=””]
Rūkymo paplitimas tarp Kauno miesto moksleivių mažėja. Rūkančių mokinių procentas sumažėjo beveik dvigubai. Žymiai sumažėjo kiekvieną dieną rūkančių moksleivių dalis – rūkančiais prisipažino 11,8 proc. berniukų ir tiek pat mergaičių. Taip pat sumažėjo ir svaiginimasis alkoholiu tarp Kauno miesto paauglių, ypač tarp berniukų. Per gyvenimą dažniau nei vieną kartą apsvaigę nuo alkoholio prisipažino buvę kas šeštas berniukas ir kas septinta mergaitė.
Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Kauno mieste auga, todėl labai svarbu šių ligų prevencija rūpintis nuo pat ankstyvo amžiaus. Nors rūkančių ir alkoholį vartojančių mokinių skaičius sumažėjo, tačiau svarbu, kad būtinybę judėti, būti aktyviais, taisyklingiau maitintis ir ugdyti sveikus gyvensenos įpročius suprastų kiekvienas jaunas žmogus.
