Vasaros sezoną Birštono kurortas pasitinka gyventojų ir svečių patogumui pristatydamas naujus sveikatingumo ir apgyvendinimo objektus – „Eglės“ sanatorijos gydyklų, baseinų ir pirčių kompleksą (investicija – 10 mln. eurų), Kneipo terapijos parką ir mineralinio vandens garinimo bokštą (investicija – 0,58 mln. eurų) bei naujas apgyvendinimo įstaigas. Į šių ir kitų naujų objektų rekonstrukciją ir plėtrą bendrai investuota daugiau nei 15 mln. eurų.
Sanatorija „Eglė“ toliau plečiasi ir šiemet Birštono kurorto šventės metu (birželio 13 d.) atidaro sveikatingumo kompleksą, kuriame papildomai bus sukurta 100 darbo vietų. Birštono kurorte daugėja ir apgyvendinimo įstaigų – atidaryta nauja vila „Klasika“, į kurią investuota daugiau nei 0,5 mln. eurų. Kurhauzo komplekso teritorijoje esančioje viloje studijų tipo kambariuose vienu metu galės apsigyventi 22 žmonės.
Kurorte ir toliau įgyvendinami mineralinio vandens panaudojimo poilsiui ir turizmui projektai. Neseniai atidarytas unikalus mineralinio vandens garinimo bokštas Centriniame parke, o miesto šventės metu bus atidarytas Kneipo terapijos parkas. Taip pat baigiamas įgyvendinti 1,2 mln. eurų vertės antras projekto „Mineralinio vandens panaudojimas poilsiui ir turizmui Birštono kurorte“ etapas, kurios metu įrengtas unikalus mineralinio vandens garinimo paviljonas, atstatytas istorinis Birutės šaltinis ir sutvarkyta Druskupio upelio dalis.
Atnaujinta ir istorinė, daug metų Birštone veikiančios „Tulpės“ sanatorijos „Baltoji vila“. VšĮ „Tulpės“ sanatorija, plėsdama apgyvendinimo vietų ir reabilitacijos paslaugų sektorių, įgyvendina daugiau nei 2,2 mln. eurų vertės pastato rekonstrukcijos projektą. Rekonstruotoje „Baltojoje viloje“ bus įrengtas 31 kambarys arba 63 apgyvendinimo vietos.
„Sutvarkėme kurorto infrastruktūrą, kryptingai dirbome ir mums pavyko sukurti investicijoms patrauklią aplinką. Birštoną atrado investuotojai ir jau nuo praėjusių metų stipriai sumažėjo apleistų pastatų, o juos įsigiję ar išsinuomoję verslininkai mūsų kurorte mato puikias sąlygas savo verslo plėtrai“, – teigė Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.
Birštono kurorte ir toliau planuojamos naujos investicijos. Rudenį bus atidarytas SPA kompleksas „Vytautas Mineral SPA“ (investicijų suma – daugiau kaip 10 mln. eurų). Plėstis ketina ir „Eglės“ sanatorija – 2016 metais bus baigiami tvarkyti visi apleisti pastatai, esantys „Eglės“ sanatorijos teritorijoje ir planuojamas atidaryti dar vienas gyvenamasis korpusas, talpinsiantis 300 svečių. Savivaldybė jau pradėjo įgyvendinti daugiafunkcinio sporto centro projektą, į kurį planuojama investuoti apie 5 mln. eurų. Ateityje Birštonas turi ir kitų ambicingų planų: įrengti lynų kelią ir tiltą per Nemuną, apžvalgos bokštą, inicijuoti naujų SPA ir sanatorijų statybą, sutvarkyti ir rekreacijai bei turizmui pritaikyti istorinį Vytauto parką ir kairįjį Nemuno krantą, įrengti fontanus, plėsti dviračių takų tinklą, įgyvendinti laivininkystės ir aktyvaus laisvalaikio projektus, statyti ekonominės klasės daugiabučius, sudaryti kitas palankias sąlygas verslo atėjimui.
Birštono kurortas
2007–2014 m. laikotarpiu, Birštono savivaldybėje iš viso įgyvendinti 47 projektai. Investicijoms naudojamos privačių investuotojų, savivaldybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.
Birštonas – unikalus Nemuno kilpose įsikūręs Lietuvos kurortas. 82% Birštono savivaldybės teritorijos yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Bendras savivaldybės teritorijos plotas – 124 km2. Birštono miesto plotas – 13 km2. Savivaldybę sudaro Birštono miestas ir Birštono seniūnija. Birštono savivaldybėje gyvena beveik 4900 gyventojų. Didesnė jų dalis, t.y. 2900, gyvena mieste, o likusieji – 46 Birštono seniūnijos kaimuose.
Unikalūs gamtiniai ištekliai ir išskirtinis vietovės kraštovaizdis nuo seno vilioja poilsiautojus apsilankyti Birštone ir jo apylinkėse. Nemuno vingiuose žaliuojantys miškai mena karališkąsias medžiokles, kuomet Žvėrinčiaus miške aidėjęs Vytauto Didžiojo medžioklės ragas pramogauti kvietė to meto Europos karališkųjų šeimų narius.
Nemuno vingiais keliavo ir jų grožį aprašė rašytojas V. Sirokomlė, apdainavo poetas J. Marcinkevičius, drobėse įamžino dailininkas N. Silvanavičius.
