Lietuvos gydymo įstaigose iki metų pabaigos ketinama baigti diegti daugiau nei dešimtmetį rengtą e.sveikatos sistemą, kuri leis nuotoliniu būdu patikrinti paciento ligos istoriją, išrašyti elektroninius receptus ir keistis informacija gydymo įstaigoms.
Pirmuoju etapu prie šios sistemos iki lapkričio pradžios ketina prisijungti 176 valstybinės gydymo įstaigos, apie 4 tūkst. šalies vaistinių.
„Nuo šiandien visos gydymo įstaigos palaipsniui, iki rugpjūčio 31 dienos, turės pervesti visą turimą informaciją. Nuo lapkričio 2 dienos bus privalu pateikti elektroninius vaistų receptus, t.y. nebeliks tų skundų, kad receptai išrašyti neaiškiai, neperskaitomai, kaip ir nukreipimai, kurie taipogi bus paciento ligos istorijoje“, – Vilniaus klinikinėje ligoninėje pristatydama projektą sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
Anot jos, antrasis etapas, kurio metu prie sistemos prisijungs likusios valstybinės gydymo įstaigos, bus pradėtas lapkričio 2-ąją.
„Jei viskas eis taip, kaip suplanuota, 2018-aisiais net ambulatorijos ar slaugytojos seniūnijose dirbs su šia sistema. Nors pesimistai sako, kad visiškai įvestos elektroninės sveikatos sistemos Europos Sąjungos valstybėse ir JAV nėra. Gal būsime pirmi, kurie išgarsinsime Lietuvą, nes ir Estija, ir Latvija yra susidomėjusi mūsų pasiekimais“, – sakė ministrė.
Ministrės patarėjas e.sveikatos projektui Arvydas Skorupskas tvirtino, kad iki lapkričio 2-osios prie sistemos bus prijungtos visos didžiausios šalies įstaigos, kurios apima du trečdalius Lietuvoje teikiamų gydymo paslaugų – tai bus pereinamasis laikotarpis, kuris leis priprasti prie sistemos medikams, farmacininkams ir pacientams.
Pasak jo, be paciento leidimo duomenys negalės būti perduodami kitoms įstaigoms – juos matys tik tie gydytojai, pas kuriuos pacientas registruosis bei duos sutikimą.
„Visi gydytojai, kurie Lietuvoje dirba pagal licenciją, jų yra per 12 tūkstančių, gali matyti jūsų informaciją, bet reikia išpildyti vieną sąlygą, kad jūs pats pareikštumėte norą pas tą gydytoją gydytis – pas jį užsiregistruotumėte, gydytumėtės jo palatoje (…). O kam reikia „užrakinti“ – yra socialiai jautrios ligos, kitos, kurių gal jūs nenorėtumėte atskleisti, kad ja sergate, jūs galite išreikšti savo valią ir be jūsų žinios jos niekas negalės pažiūrėti“, – sakė jis.
Patarėjas sakė, kad sistema leis elektroninėje erdvėje išrašyti receptus nebesilankant pas gydytoją, išrašyti siuntimus pas specialistus, šią informaciją pacientas galės pamatyti prisijungęs prie savo paskyros. Gydytojai, jei pacientas sutiks, taip pat galės matyti visą informaciją apie pacientams paskirtus vaistus, įrašus apie buvusius tyrimus, hospitalizaciją ir pan.
Anot jo, planuojama, jog prie sistemos privalomai turės prisijungti ir privačios gydymo įstaigos. Tam esą nėra numatyto termino, tačiau ministerija planuoja, kad visuotinai sistema bus įdiegta 2018-2019 metais.
A.Skarupskas patvirtino, kad iš šiuo metu sukauptų pacientų ligos istorijų į sistemą bus perkeliama bus tik labai svarbi informacija.
„Įrašai, kurie apima pastaruosius penkerius metus – tokios gydymo įstaigos, kaip Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, Santariškių klinikos ir kitos, kurios turėjo sistemas, jos automatiškai perkels. Bet kitos perkels ne visus, tik svarbius duomenis paciento sveikatai šiuo metu. Tai reiškia, jei jūs sergate genetine liga, lėtine liga, kaip bronchinė astma, kraujo spaudimas ar kitos ligos – tie duomenys yra svarbūs, jie bus perkeliami palaipsniui“ – paaiškino ministerijos atstovas.
Projektas įgyvendinamas ES ir Lietuvos biudžeto lėšomis, sistema kainavo per 28 mln. eurų.
