Tarpukario garaže kviečia susimąstyti apie galios mechanizmus, protestų reikšmę ir surežisuotas patirtis laukinėje gamtoje

Po parodą lankytojus specialiose ekskursijose vedžioja festivalio sumanytoja, kuratorė ir parodų vadovė Svetlana Batura, kultūros savanorės senjorės Kristina Šliavienė, Irena Armanavičienė, Vilija Plioplienė, Vida Kemeklienė ir studentai.

Parodos pradžioje lankytojus pasitinka menininko Visvaldo Morkevičiaus darbas „Untitled“ (

Be pavadinimo, 2025), nagrinėjantis kūną, kaip galios instrumentą valstybinėse institucijose, biurokratijos ir rinkos mechanizmuose.

„Mes esame skydai, kurie gali būti naudojami pulti ar saugoti. Klausimas, kas mus naudos – ar tie, kas yra galios pozicijoje, valdžia? O gal mes patys įgalinsime save spręsti?“, – retoriškai klausia V. Morkevičius. Remdamasis Michel Foucault biopolitikos teorija, jis tyrinėja, kaip kūnai disciplinuojami, klasifikuojami ir kaip jie netenka autonomijos. Darbe atsispindi veiksnumo ir tapatybės irimo procesai, analizuojama, kaip patekus į sistemas kūnai mobilizuojami, vartojami arba eliminuojami pagal naudą.

Šalia menininkas Laurynas Mataitis pristato kūrinį „Music on Bones“ (Muzika ant kaulų). Jame pasakojama apie Šaltojo karo metais Sovietų Sąjungoje draustą vakarietišką muziką ir kaip iš šios padėties būdavo sukamasi. Tuomet klausytis Elvio Preslio, „The Beatles“, „The Doors“, „The Rolling Stones“ buvo rimtas nusikaltimas. Roko, bliuzo ar džiazo hitų platintojams grėsdavo net 7 metų kalėjimo bausmė. Muzika tuomet slapčia platinta rentgeno nuotraukų pagalba. Specifinę kontrabandos formą KGB net vadino „muzika ant kaulų“.

Ieva Gailė pristato fotografijų parodą „Perrašytos betono erdvės“. Joje matyti 2022-2025 m. Vilniuje ir Rygoje užfiksuoti masyvūs, pilki daugiabučiai – brutalistinės architektūros pavyzdžiai. Šios erdvės anksčiau projektuotos ideologiniam kolektyvizmui puoselėti.

„Sovietmečiu daugiabučiai buvo kuriami kolektyviniam žmogui. Tačiau šiandien juose gyvena individai – su savo pasauliais, skirtingomis vertybėmis. Ar gyvendami tarp šių sienų vis dar gyvename svetimų idėjų struktūrose? O galbūt būtent jose gebame atrasti savąją laisvės formą?“, – retoriškai klausia fotografė I. Gailė.

Baltarusė Lesia Pcholka pristato nuotraukų seriją „Roadside Objects“ (Kelio ženklai). Čia remiamasi archyvine fotografija, Baltarusijos etnografų darbais, tyrinėjami kasdienybės atspindžiai. Šiuos darbus įkvėpė Michailo Romaniuko monografija „Baltarusijos liaudies kryžiai“ (2000), pristatanti daugiau kaip 30 m. vykusį tyrimą apie pakelės kryžius. Kaimuose, kryžkelėse kryžiai statyti tikint apsauga nuo karų, epidemijų, stichinių nelaimių. Menininkė leidosi į tris ekspedicijas, norėdama surasti aprašytus kryžius, tačiau dauguma jų jau buvo sunykę ar pakeisti metaliniais bei, ypatybė, papuošti eklektišku stiliumi: ryškiais kaspinais, gėlėmis.

Jungtinės Karalystės menininkas Zed Nelson pristato ciklą „Antropoceno iliuziją“, kalbantį apie aplinkos krizę.

„Kol naikiname mus supantį natūralų pasaulį, meistriškai kuriame dirbtinę, surežisuotą „gamtos patirtį“ – raminantį reginį, iliuziją“, – teigia Z. Nelson.

Parodoje kviečiama susimąstyti, kad šiuolaikiniai žmonės ateities kartoms paliks milžiniškas plastiko sankaupas, iškastinio kuro deginimo pelenus, betono nuosėdas.

„Per pastaruosius 40 metų laukinių gyvūnų populiacija planetoje sumažėjo per pusę. Atimdami jų buveines, stumiame gyvūnus ir augalus į išnykimą“, – baiminasi ekspozicijos kūrėjas, per šešerius metus aplankęs 14 šalių keturiuose žemynuose ir tyrinėjęs surežisuotas žmonių pramogas laukinėje gamtoje: nacionaliniuose parkuose, safario turuose, Alpių slidinėjimo kurortuose ir pan. Jo kūryba pristato kolektyvinės saviapgaulės fenomeną.

Lenkų autorių grupė pristato 2019 m. Varšuvoje įkurtą „The Archive of Public Protests“ (Viešųjų protestų archyvą

Australų menininkė Judith Nangala Crispin pristato ciklą „The Dingo's Noctuary“. Fotografijose įamžinti ir taip pagerbiami keliuose žuvę gyvūnai. Kūrėja atskleidė, kad darbai sukurti iš jos santykio su dviem Australijos gentimis – Bpangerang tauta (iš kurios kilęs jos giminės medis) ir Warlpiri tauta. Įdomu, kad menininkė kūrė paimdama medžiagas tiesiai iš gamtos: panaudojo gyvūnų lavonus, ochrą, šakas ir žolę.

Paroda „Idėjos. Kuriančios ir griaunančios“ veiks iki spalio 31 d. Ekspozicijos lankymas: I, II – nedirba, III-VI – 11-19 val., VII – 11-16 val. Lankymas nemokamas.

Norintiems geriau pažinti parodą, kviečiama apsilankyti ekskursijose.

Spalio 24 d. 16-18 val. po ekspoziciją vedžios savanorė senjorės Irena Armanavičienė ir Vida Kemeklienė.

Spalio 25 d. 16-18 val. po ekspoziciją vedžios savanorė senjorė Irena Armanavičienė ir festivalio vadovė Svetlana Batura.

Spalio 26 d. 13 val. po ekspoziciją vedžios festivalio vadovė Svetlana Batura.

Spalio 29 d. 14 val. po ekspoziciją vedžios savanoriai studentai.

Spalio 30 d. 17.30 val. po ekspoziciją vedžios festivalio vadovė Svetlana Batura.

Spalio 31 d. 17.30 val. po ekspoziciją vedžios festivalio vadovė Svetlana Batura.

Kiekvieną dieną erdvėje lankytojus pasitiks studentai savanoriai, jie atsakys į iškilusius klausimus.