Mirė Lietuvos pilotė I. Liekytė

Apie skaudžią moters netektį pranešė jos brolis Lukas Liekis socialiniuose tinkluose.

„Su giliu liūdesiu pranešame, kad mus paliko mylima sesuo, dukra, mama, draugė – Ieva Liekytė (1995–2025).

Jos šviesus atminimas visada išliks mūsų širdyse. Atsisveikinti kviečiame 2025 m. rugpjūčio 7 d. (ketvirtadienį) nuo 09:00 val. Laidojimo namuose „Rekviem“ (Jonavos g. 41A). Nuo 12 val. vyksime į Karmėlavos kapines.

Visi, kurie pažinojo Ievą, kviečiami prisiminti ją su meile, šilčiausiais prisiminimais ir pagarba. Šią sunkią akimirką prašome supratimo ir ramybės šeimai, savo užuojauta pasidalinkite ketvirtadienį. Ievos atminimą pagerbti galite atnešę du baltus rožių žiedus“, – rašė L. Liekis.

Jaunos moters mirties priežastis neatskleidžiama.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2018/07/18/zmones/lektuvu-dangu-raizanti-zavi-kauniete-isvyde-mane-keleiviai-klausdavo-kur-pilotas/

Primename, kad I. Liekytė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė operinį dainavimą, tačiau labiau nei jos balsas žavėjo neeilinis merginos pomėgis. Ieva pilotavo lėktuvus, drąsiai skraidė danguje ir pakilti arčiau saulės kvietė net nepažįstamuosius. Ieva skraidė ne vien tik savo malonumui, ji aviacijos teikiamais džiaugsmais dalijosi ir su keleiviais.

Ieva neslėpė, kad daugelis keleivių nustebdavo išvydę jauną pilotę ir dar moterį, bet čia pat anksčiau kalbėdama su „Delfi“ pasidžiaugė, kad skraidančių moterų – vis daugiau.

I. Liekytė pasakojo, kad didelę dalį vaikystės praleido aerodrome. Matydavo, kaip skraido tėtis, vėliau ir brolis. „Tokia mintis, kad skraidysiu ir aš, nekildavo. Kai buvau septyniolikos, labai spontaniškai kilo klausimas: „Ar galėčiau ir aš pabandyti?“ Mintyse tyliai galvojau: „Gerai, nepavyks, tai nepavyks, neskrisiu, tai neskrisiu“.

Tikrai norėjau tai išbandyti ir kitą dieną jau buvau aerodrome ne stebėdama kitus, o laukdama pirmosios savo pamokos. Pamokoms įsibėgėjus supratau, kad skraidymas yra TAI, ko niekada nepaleisiu. Žinoma, streso buvo, rankos prakaitavo, žandai raudonavo, vis dėlto buvau dar moksleivė. Į skraidymą žvelgiau drąsiai, mokiausi kiek tik įmanoma daugiau.

Turėjau puikų instruktorių, kuris mane mokė su dideliu entuziazmu ir kantrybe. Pamokos davė savo vaisių – licenciją išsilaikiau tikrai greitai. Užtrukau kelis mėnesius. Džiaugiuosi brolio ir šeimos palaikymu, skatinimu, kad judėčiau tik pirmyn. Tikriausiai šeimos palaikymas kiekvienam suteikia sparnus“, – anksčiau yra pasakojusi moteris.