Ar ilgai tęsis miesto savivaldos bejėgystės šokis prie Kauno vartų?

„Tas pastatas - privatus, dėl jo vyksta teisminiai ginčai“, - aiškino Kauno savivaldybės vadovas, kukliai nutylėdamas, jog būtent miesto biudžeto lėšomis kaip tik dabar remontuojamas I. Kanto gatvėje stovintis sovietmečiu iškilęs daugiabutis „gadinantis miesto vaizdą“. Ir šį pastatą, kurio butai priklauso ne įstaigai, bet patiems gyventojams, taip pat tikslinga vadinti privačiu, bet nepaisant to, jo remontui savivaldybė skyrė per 700 tūkst. eurų.

Galiausiai meras tarybos posėdyje pareiškė, kad Kaune yra daug apleistų pastatų, ir kaip pavyzdį paminėjo vieną jų, stovintį Vilijampolėje, - gerokai toliau nuo Geležinkelio stoties, vadinamos miesto vartais. Dar patikino, kad tokia situacija, kurios miestas pakeisti negali, susidarė dėl „ankstesnių vyriausybių padarytų klaidų“...

Nieko naujo apie Vytauto pr. 1 pastato artimiausią ateitį ankstesnę savaitę iš viešai kalbėjusio Kauno mero neišgirdęs, naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ pasinaudojo suteikta žurnalistams teise gauti konkrečią informaciją apie minimą nekilnojamąjį turtą (NT) per valstybės įmonę Registrų centras.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše objekto Vytauto pr. 1, Kaune, teritorija (0,2074 ha) įvardinta „komercinės paskirties“. Vidutinė šio turto rinkos kaina, nustatyta 2022-ųjų kovą, – 122 tūkst. eurų. Bendras pastato plotas – daugiau nei pusantro tūkstančio kvadratinių metrų, fizinis nusidėvėjimas – 66 proc.

Statybos pabaigos metai – 1928-ieji, atkūrimo sąnaudos (statybos vertė 2022-ųjų duomenimis) – 616 694 Eur.

Teritorijoje registruotas ūkinis pastatas, kuris pastatytas anaiptol ne tarpukariu, bet sovietmečiu, - 1974-aisiais. Jo fizinio nusidėvėjimo procentas – 70.

Tiesa, ir be tų procentų akivaizdu, kad visas šis nekilnojamas turtas (NT), netvarkytas nuo pat nuosavybės teisių atkūrimu pasinaudojusių pirmųjų jo savininkų valdymo laikotarpio (praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžios). Ar bus spėta renovuoti smarkiai apleistą statinį (bent iš gatvės pusės matomą fasadą) iki jo šimtmečio (2028-ųjų), - sunku pasakyti. Juolab, ir meras to nežino, o gal tiesiog viešai su kauniečiais nesidalina nei savo, nei savo šeimos ar miesto savivaldybės planais, kurie neretai kažkaip persipina, kai kalba (žinoma, ne vieša) eina apie nekilnojamąjį turtą...

Tarp Vytauto pr. 14 turto savininkų yra buvę ne tik Lietuvos, bet ir Izraelio piliečių. Valstybės registre minima šio NT paveldėtoja G. K., atgavo nuosavybę Kauno miesto (rajono) valdybos potvarkiu 1993 metų gruodį. Namo istorijoje kaip jo savininkai dar minimi O.R. ir I. K bei A. K ir V. R. Tačiau 2022-aisiais šio konkretaus NT prie stoties savininke tampa Lietuvos Respublika (LR), kuri kaip žemės sklypo savininkė iš Registro buvo išregistruota 2008-ųjų lapkritį (pagal sklypo pirkimo – pardavimo sutartį).

Šio amžiaus pradžioje su minimu sklypu (bei su pastatu) susijusiuose Registro įrašuose atsiranda naujas fizinis asmuo (laikydamasis asmens duomenų apsaugos įstatymo, „Kas vyksta Kaune“ pateikia tik jų inicialus), - R. Š. Beje, asmuo tokiu pat vardu bei tokia pavarde (šių duomenų Registras nenutyli) Kaune turėjo (ar tebeturi) ne vieną NT objektą. Ir Vytauto parke, ir Rotušės aikštėje, kitose Kauno vietoje... Be jokios abejonės, ne kartą jam teko „tvarkyti reikalus“ Kauno miesto valdžios rūmuose.

Gal įsigydamas apleistą namą komerciškai patrauklioje vietoje, savininkas planavo jį atnaujinti ir parduoti, - kas dabar pasakys? Nežinant visų aplinkybių, ne taip svarbu aiškintis, kodėl vienais metais turto Vytauto pr. 1 savininku minimas ponas R. Š., paskui - jo šeimos kiti nariai, kol galiausiai tą nuosavybę įgyja statyba, fasadų remontu, NT bei projektavimu besiverčianti įmonė iš Lietuvos sostinės. Kur kas svarbiau, kad keičiantis savininkams, pats namas nesikeičia – tik dar labiau apleistas, nei prieš daugiau kaip trisdešimt metų.

Bylos dėl Vytauto pr. 1 objekto per kelis pastaruosius dešimtmečius buvo keltos ir dėl sutarčių, paveldėjimo teisės pagal testamentą, dėl draudimo perleisti nuosavybės teise bei įvairių kitų dalykų. Tačiau pirmiausia į teismą kreipėsi privati sveikatos priežiūros įstaiga „Sana Vita“ iš Totorių gatvės. Iš pastato, kuriame sovietmečiu veikė Kauno geležinkelių ruožo darbuotojų ligoninė (o tuo pat metu Vytauto pr. 1 trijų aukštų pastate – Geležinkeliečių poliklinika).

Kai „Sana Vita“ paprašė teismo panaikinti 1993.10.23. Kauno miesto valdybos potvarkį, pastatas Vytauto pr. 1 buvo areštuotas. Teismo uždėtas areštas galiojo nuo 1999-ųjų rugsėjo iki 2001-ųjų spalio ir buvo panaikintas Apygardos teismo nutartimi. Na, o vėliau dėl šio NT prie Geležinkelio stoties bylinėjosi kiti savininkai. Buvo ir areštų, ir disponavimo turtu teisių ribojimo. Dalį tokių procesų inicijavo Lietuvos Respublikos prokuratūra. Tad darbo pakako ir antstoliams, ir teismams, ir prokurorams.

Kas su kuo dėl šio NT bylinėjasi dabar (ir aptikti ar tikrai bylinėjasi, kaip antradienį viešai aiškino Kauno miesto meras V. Matijošaitis), nepavyko informacijos internete.

...(ir jau ne pirmą kartą) „Kas vyksta Kaune“ žurnalistės mėginimas telefonu pakalbėti su dabartiniu objekto Vytauto pr. 1 savininku. Nors sostinės įmonės, su kuria buvo po savivaldybės tarybos posėdžio susisiekta, darbuotoja žadėjo, kad bendrovės vadovas Šarūnas Breivė pats Kauno žurnalistei paskambins. Jis, atseit, atsakys į klausimus: ar vyksta teisminiai procesai, dėl ko ginčijamasi, kada numatyta pradėti pastato renovaciją, ar projektas jau parengtas? Kadangi telefonu žurnalistei atsiliepusi bendrovės darbuotoja nė į vieną šių klausimų neatsakė. O firmos vadovas buvo užimtas, - nepaskambino...

https://kaunas.kasvyksta.lt/2024/12/14/miestas/savivaldybes-sudaryta-apleisto-ir-nepriziurimo-nekilnojamojo-turto-sarasa-papildys-dar-19-statiniu/

2017 metų rugsėjo 8 dieną Valstybės registre buvo įregistruotas turto Vytauto pr. 1, Kaune, pardavimas iš varžytinių. Nuo 2022.04.29 galioja įrašai, liudijantys, kad ir pastatą, ir žemės sklypą nuosavybės teise valdo UAB „IREC Baltic“ - Vilniuje, Kosmonautų prospekte, registruota, Kaune, Karaliaus Mindaugo prospekte, padalinį turinti įmonė. Ją valdo du akcininkai – fiziniai asmenys. Vienas jų - Š. Breivė – yra tos bendrovės vadovas.

2024 -aisiais įmonės pardavimo pajamos, kaip paskelbta rekvizitai.vz.lt, buvo 10,85 mln. eurų, pelnas – 288 488 Eur. Turinčioje 18 socialiai apdraustų darbuotojų įmonėje 2025 m. gegužę priskaičiuotas vidutinis atlyginimas buvo 3 062,04 Eur.

...Atmename, kad pirmąjį atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį valdžios institucijų bei pačių nekilnojamojo turto savininkų pastangomis būdavo visuomenei pateikiama daugiau informacijos apie vieną ar kitą reikšmingesnį pastatą (seno restauravimą ar naujo statybą). Nurodant, kam objektas priklauso, kada bus įgyvendintas projektas, kas įgyvendins. Tačiau dabartiniais laikais verslas dažniausiai slapukauja, viešumo vengia. Ir neretai visuomenei tenka spėlioti, kokie verslininkų inicijuoti viešosios erdvės pokyčiai vyksta jos aplinkoje. Na, nebent stambūs prekybos centrai, pradėdami savo padalinių statybas, jų vietose, informaciniuose stenduose, atvirai išdėsto, kas bus jas užbaigus. Taip sakant, pratina pirkėjus prie naujo objekto, kur jie galės išleisti savo pinigus.

Trijų aukštų pastatas, kad ir labai apleistas, irgi periodiškai suteikia progų pinigų išleidimui. Priklausomai nuo to, kas nuomojasi patalpas Vytauto pr. 1 namo pirmajame aukšte, -ar kirpykla, ar ūkinių prekių parduotuvė, ar antkapių dirbtuvė. Tiesa, nuomininkai čia ilgai neužsilaiko, nes jų „komercija“ pirkėjų netraukia tokioje vietoje, į kurią užsėjęs, gali, švelniai sakant, ir kokią pelę iš arti pamatyti. O dar jei atkreipsi dėmesį į išdaužytus kai kuriuos langus arba patręšusias duris bei tinklus, sunkiai atlaikančius nuo balkonų byrantį tinką, tai pasistengsi laikytis pakankamai saugaus atstumo nuo to pastato...

Jį beje, mato ne tik Kauną lankantys turistai. Kasdien šį namą, (nekilnojamą daiktą, įrašytą į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą) regi ir pro šalį važiuojantys bei pro autobuso ar troleibuso langus žvelgiantys keleiviai, kurių didžioji dalis – Kauno miesto gyventojai.

Tik ar tikrai miesto savivaldybė bejėgė ką nors rezultatyvesnio nuveikti, kad vaizdelis Vytauto prospekto pradžioje nebūtų toks atgrasus?

Kol nežinoma, ar šio NT savininkas imsis jį pats taisyti, ar perparduos tą pastatą kitam verslininkui, žinoma tai, kad kultūros vertybės (o šis konkretus namas būtent toks yra) atkūrimui taikomi specifiniai reikalavimai. Jie kainuoja gerokai brangiau nei vertybe nepripažinto paprasto namo remontas. Sukaupti finansų vertybės atkūrimai tikrai nėra paprasta...

Tarp kitko, paviešintame keliolikos bylų sąraše UAB „IREC Baltic“ neminimas kaip dalyvis buvusio ar esamo teisminio ginčo dėl prie Kauno geležinkelio stoties stovinčio pastato. Tačiau šios bendrovės vardas susijęs su internete skelbiama informacija iš 2023-ųjų pradžios.

Joje kalbama apie Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skirtą šiai įmonei 11 tūkst. eurų baudą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo atmestą „IREC Baltic“ skundą, siekiant baudą panaikinti (15min.lt). Kaip tik 2021-ųjų vasarą FNTT nustatė, kad bendrovė per porą ankstesnių metų iš trijų klientų paėmė daugiau nei pusę milijono eurų grynaisiais. Imdama tuos pinigus, ji nepatikrino klientų tapatybių bei nesiaiškino, ar jie veikia savo vardu. O tai reiškia, kad „bendrovė netinkamai vykdė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją“. „IREC Baltic“ pranešimo apie paimtus grynuosius FNTT negavo...