Praėjusią savaitę Kauno meras Visvaldas Matijošaitis virtualiai pristatė savivaldybės 2024 metinių ataskaitų rinkinį. Nors meras džiaugėsi pasiektais rezultatais, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atliktas auditas byloja apie daugybę neatitikimų – šimtus neregistruotų gatvių, į apskaitą buvo įtraukti net savivaldybei nepriklausantys, ar nugriauti pastatai, išmokas gavo išregistruotos įmonės ar mirę asmenys.
Ataskaitų rinkinys savivaldybės tarybos nariams buvo pristatytas antradienį vykusiame bendro komiteto posėdyje. Šiame posėdyje dalyvavo keturių skirtingų komitetų tarybos nariai.
Meras posėdžio metu pristatė savivaldybės nuveiktus darbus – tarptautinius investicinius projektus, pastatys naujus objektus (taip pat ir „Mokslo salą“), mieste statomus naujus tiltus, patvirtintus naujus skverus mieste, ir daugybę kitų klausimų.
Pabaigoje buvo pristatyti ir bendri finansiniai rodikliai, kurie neatrodė prastai. Paaiškėjo, jog praėjusių metų biudžete buvo planuotos 729 mln. siekiančios pajamos ir tokios pačios išlaidos.
Faktinės pajamos praėjusiais metais siekė 772 mln. eurų, išlaidos – 700 mln.
Komitete metinių ataskaitų rinkiniui buvo pritarta, tačiau klausimas jau antradienį bus svarstomas Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje.
Audito išvados byloja apie neatitikimus
Neretai sakoma, jog velnias slypi detalėse. Šį teiginį tik patvirtina Kauno miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atliktas auditas – buvo atliktas Savivaldybės 2024 m. metinių ataskaitų rinkinio, biudžeto ir turto naudojimo vertinimas.
Auditą atliko Kauno miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos specialistai – Jurgita Kasparaitytė (audito grupės vadovė), Kristina Kripienė, Daiva Gineikienė, Diana Kazlovienė, Asta Veselkienė, Aušra Vosylė, Vilija Sutkuvienė, Eglė Narvydienė.
Audito ataskaita taip pat paviešinta kaunas.lt puslapyje, su ja susipažinti galima čia.
Su audito išvadomis susipažino ir „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai – toliau išskiriame svarbiausius auditorių pastebėjimus.
Pirmiausia, pagrindinėse audito išvadose pabrėžiama, jog negalima patvirtinti infrastruktūros statinių ir atitinkamai finansavimo sumų bei sukaupto perviršio ir deficito likučiuose nurodytos 141 873,8 tūkst. eurų sumos.
Taip nutiko todėl, nes savivaldybės gatvių apskaita yra netiksli.
Pavyzdžiui, 151 valstybinėje žemėje esanti gatvė ar jų atkarpa yra neregistruota, dar 79 gatvės apskaitytos simboline verte (po 29 centus), netikslūs ir kai kurie kiti duomenys.
Panaši situacija ir su savivaldybei priklausančiais butais – dalies butų likutinės vertės (476,15 tūkst. eurų) ir atitinkamai finansavimo sumų bei sukaupto perviršio ar deficito sumų teisingumas irgi negali būti patvirtintas.
Audito išvadose nurodoma, jog baigus daugiabučių modernizavimo darbus, dalimi atvejų jų verte nepadidinta ilgalaikio materialiojo turto (99 butų) įsigijimo savikaina.
Be to, kai kurie pastatai ir statiniai užregistruoti simboline verte (214 vnt), apskaityti Savivaldybei nuosavybės teise nepriklausantys ar nugriauti, neišlikę pastatai ar patalpos (23 vnt).
Taip pat ilgalaikiame materialiajame turte apskaitytas turtas, kurio įsigijimo savikaina nesiekia minimalios šio turto vertės. Tokių objektų priskaičiuota 4103 vienetai.
Paaiškėjo ir tai, jog dėl vėluojančių statybų užbaigimų, apskaitoje atsirado netikslumų.
Pavyzdžiui, naudojamam turtui neskaičiuotas nusidėvėjimas (9 163,8 tūkst. eurų), sustabdytiems ar nepradėtiems projektams neskaičiuotas nuvertėjimas (198,86 tūkst. eurų), nebaigtos statybos sąskaitose neužregistruota dalis išlaidų.
„Nustatyti neatitikimai ilgalaikio materialiojo turto grupėse: pastatai, infrastruktūros statiniai, kiti statiniai, mašinos ir įrenginiai, baldai, biuro įranga ir kitas ilgalaikis materialusis turtas, nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai“, – reziumuojama audito išvadose.
Auditoriai pabrėžia, jog pastebėjimai dėl netikslios savivaldybės vietinės reikšmės kelių – gatvių apskaitos buvo nurodyti ir ankstesnių metų auditų ataskaitose.
Tiesa, akcentuojama ir tai, jog į ankstesnes rekomendacijas administracija atsižvelgė, nors problemos pilnai ir neišsprendė.
„Administracija įgyvendina ankstesnių auditų metu teiktas rekomendacijas ir per 2024 metus inventorizuotos, nekilnojamojo turto registre ir apskaitoje užregistruotos 28 gatvės ar jų atkarpos“, – teigia auditoriai.
Tačiau audito išvadose pabrėžiama, jog vis tiek nesilaikoma reikalavimų, nes iš tarybos sprendimu patvirtinto Kauno miesto gatvių sąrašo, buvo neregistruotos valstybinėje žemėje esančios 108 gatvės ir 43 gatvių atkarpos.
Auditas pastebėjo ne tik neregistruotas gatves, bet ir tai, kad gatvių apskaita vykdoma netiksliai.
Pavyzdžiui, auditas nustatė, jog iš 975 atsitiktinai pasirinktų gatvių, 54 gatvių unikalūs numeriai skyrėsi arba buvo nenurodyti.
Kitais atvejais neteisingai nurodyta nuosavybė – Mikutavičiaus, Švenčionių g. atkarpos buvo nurodytos kaip esančios valstybinėje žemėje, nors iš tiesų tai yra savivaldybės nuosavybės teise registruotos gatvės.
Skaičiavo ir nugriautus pastatus
Auditas taip pat nustatė, jog Savivaldybės administracijos apskaitoje būta ir nemažai pastatų, dėl kurių įsigijimo vertės teisingumo „kyla abejonių“.
Pavyzdžiui, auditas nustatė net 162 pastatus, kurių įsigijimo vertė siekė nuo 1,01 iki 10 eurų.
Buvo nustatyti ir dar 514 kitų pastatų, kurių įsigijimo vertė siekė nuo 10,01 iki 20 eurų ir dar 363 pastatai, kurių įsigijimo vertė siekė nuo 20,01 iki 30 eurų.
Administracijos apskaitoje pasitaikė ir 23 pastatai, kurie yra nugriauti, ar nuosavybes teise nebepriklauso savivaldybei.
„(…) Neteisingos apskaitos atvejai ne pavieniai ir rodo nepakankamą vidaus kontrolę nekilnojamojo turto valdymo ir apskaitos srityse, nes ne visi duomenys laiku perduodami apskaitą tvarkančiam padaliniui, be to, rodo vis dar formalią inventorizaciją, kada inventorizuojami turto vienetai, kurie faktiškai savivaldybei nepriklauso arba jų nėra“, – rašoma auditorių išvadose.
Vėluoja statybų užbaigimas
Vėluojantys statybų ar rekonstrukcijų darbai neretai erzina kauniečius, tačiau dėmesį į šią problemą atkreipė ir auditoriai. Mat paaiškėjo, jog savivaldybėje egzistuoja savotiškas teisinis chaosas. Jau užbaigti objektai vis dar nepriduodami.
„Šio audito metu vis dar nustatėme atvejų, kad darbai baigti daugiau nei kaip prieš metus, tačiau užtruko statybos užbaigimo procedūros, taigi nebaigtos statybos sąskaitose 2024 m. gruodžio 31 d. buvo apskaityti baigti darbai ir eksploatuojamam (naudojamam) turtui neskaičiuotas nusidėvėjimas“, – dėstoma dokumente.
Nurodoma, kad nebaigtos statybos sąskaitose apskaitytos sumos 2024 m. gruodžio 31 d. padidėjo 18 450 eurų (9,2 proc.). Tiesa, auditoriai pastebėjo ir teigiamų tendencijų.
„Tačiau pastebima pažanga vykdant ankstesnių auditų rekomendacijas ir šiose sąskaitose apskaitytų baigtų statybos darbų mažėja“, – teigia auditoriai.
Pabrėžiama, jog kai kuriais atvejais, pvz. atliekant remonto darbus Veiverių gatvėje, statybos užbaigimo procedūros dar vykdomos, išlaidos apskaitomos nebaigtos statybos sąskaitose, nors objektai jau faktiškai naudojami, dažnai ir ne vienerius metus.
Kitais atvejais nebaigtos statybos sąskaitos sumos užfiksuojamos netiksliai. Pavyzdžiui, mokslo paskirties pastato Vijūkų g. 78 statybose buvo neužregistruota daugiau kaip 30 tūkst. eurų išlaidų.
Permokėjo išmokas žmonėms, kurie jau mirę
Socialinių išmokų srityje auditoriai nustatė milžiniškas permokas. Permokėta maždaug 223 tūkst. eurų socialinių išmokų.
Dar įdomiau, jog 126 paramos gavėjai, kuriems buvo permokėta, jau yra mirę. Kam realiai atiteko jų išmokos, arba kaip jas reikėtų išieškoti per antstolį – neaišku.
Galbūt galima tikėtis, jog šios susidariusios sumos bus pripažintos beviltiškomis. Taip jau nutiko su BĮ „Socialinių paslaugų centro“ susikaupusia skola – ji buvo pripažinta beviltiška.
Apie šią susidariusią skolą portalas „Kas vyksta Kaune“ rašė ir anksčiau – skola susidarė todėl, kad laikino apnakvindinimo paslauga buvo mokoma, bet dažnai į bėdas patekę kauniečiai už šią paslaugą nemokėdavo.
Vėliau buvo bandoma skolą išieškoti per antstolius, tačiau daugelis paslauga pasinaudojusių kauniečių buvo arba nepasiekiami, arba neturėjo jokio turto.
Tad savivaldybė tiesiog švaistydavo pinigus antstolių kontorų paslaugoms ir vis tiek nesusigrąžindavo pinigų. Problema išsisprendė minėtą paslaugą padarius nemokama, o skolą nurašius kaip beviltišką.
Auditoriai taip pat nustatė 283,59 tūkst. eurų kitų gautinų sumų, susidariusių prieš kelis metus, arba kai kuriais atvejais, ir prieš 10 metų. Šių sumų mokėtojai – jau išsiregistravę juridiniai asmenys, tačiau skolos dar nėra pripažintos beviltiškomis.
Darbo apmokėjimas – sąžiningas
Kiek geresnės naujienos pastebimos auditui įvertinus darbo apmokėjimo savivaldybės darbuotojams niuansus.
Tam tikrų neatitikčių ar tobulintinų vietų pastebėta – tarkime, ne visų įstaigų darbo apmokėjimo sistemose numatyta pareiginės algos koeficientų tvarka (3 įstaigos iš 58) ir darbo apmokėjimo sistemos peržiūrėjimo ir keitimo tvarka (10 įstaigų iš 58).
Tačiau auditoriai taip pat pabrėžė, darbo užmokestis skaičiuojamas sąžiningai.
„Nenustatyta reikšmingų neatitikimų, susijusių su darbo užmokesčio nustatymu, darbo krūvio sandara, darbo užmokesčio apskaičiavimo, apmokėjimo ir apskaitos teisingumu. Nustatytas vienas neteisingo pareiginės algos koeficiento nustatymo atvejis ir vienas neteisingo darbo užmokesčio apskaičiavimo atvejis. Dėl to darbo užmokesčio priskaičiuota iš viso 1,5 tūkst. eur per daug“, – teigia auditoriai.
Tarybos narė – yra ir korupcijos rizikų
Su pateikta ataskaita ir auditorių išvadomis susipažinusi opozicinės „valstiečių“ frakcijos tarybos narė Audronė Jankuvienė portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog jos dėmesį taip pat atkreipė auditorių nustatyti iškraipymai ataskaitų rinkiniuose.
Anot tarybos narės, yra ir korupcijos rizikų.
„Pavyzdžiui, mieste neregistruota 151 gatvė ar jos dalis, 79 gatvės apskaitytos simboline verte, vos po 0,29 euro. Baigus daugiabučių namų modernizavimo darbus, pernai nebuvo padidinta 99 butų įsigijimo savikaina. 214 pastatų užregistruoti tik simboline verte. Iš to gali kilti tam tikros, gal net korupcinės rizikos: tarkim, jei priimamas sprendimas leisti gyventojui išsipirkti butą ar įsigyti kokį pastatą, o jo reali vertė likusi nepadidinta“, – sako A. Jankuvienė.
Taip pat A. Jankuvienė pastebi, jog panašios bėdos tęsiasi ne pirmus metus. Kai kur savivaldybė gal ir patobulėja, tačiau pastebima ir regresinių pokyčių.
„Apie netikslią gatvių, želdinių, nebaigtos statybos, gyvenamųjų patalpų renovacijos apskaitą kalbėjome jau pernai. Kai kur problemos, sakyčiau, dargi gilėja: 2023 metais buvo inventorizuoti bent 5 parkų želdiniai, o pernai – vos vieno. Apskritai Kaune iki šiol, nuo 2018 metų, inventorizuota tik 26 iš 120 miesto parkų ir skverų želdinių, arba tik 21,7 proc. vadinamojo biologinio turto“, – pastebi „valstietė“.
„Apie tam tikrą administracijos aplaidumą byloja ir nustatyti 14 atvejų, kai projektai ar projektiniai pasiūlymai, parengti dar 2017-2021 metais, taip ir liko stalčiuose – statybos ar tolesni projektavimo darbai taip ir nepradėti, net nežinoma konkreti data, kada jie išvis prasidės“, – pridūrė tarybos narė.
„Valstietė” pabrėžia, jog buvo neišnaudota itin daug lėšų – tai rodo ir prastą planavimą.
„Antras dalykas – nepanaudotos lėšos, vadinasi – blogai suplanuotos lėšos arba laiku neatlikti darbai. Pavyzdžiui, nepanaudota daugiau kaip milijonas eurų aplinkosaugai skirtų lėšų dėl užsitęsusio komunalinių atliekų surinkimo aikštelių projektavimo ir derinimo ir tiekėjui laiku nepateikus visų maisto atliekų surinkimo konteinerių. Daugiau nei pusė milijono eurų nepanaudota socialinių būstų remonto darbams. Kultūros ir sporto srityje nepanaudota 4,5 milijono eurų (Lengvosios atletikos maniežo statybai ar Santakos parko vaikų žaidimų aikštelės įrengimui), nes užtruko derinimo procedūros, reikėjo koreguoti techninį projektą ir pan“, – pastebi pašnekovė.
Tarybos narė taip pat atkreipė dėmesį, jog savivaldybė veikia ne viena komisija ar taryba, kurios darbas daugiau primena imitaciją – posėdžiaujama ir po kartą per metus.
„Savivaldybėje yra sudaryta nemažai nuolatinių komisijų ir tarybų. Tačiau kai kurios jų, pavyzdžiui, Bendruomenės sveikatos taryba, Jaunimo reikalų taryba, Neįgaliųjų reikalų komisija, Asmens su negalia gerovės taryba, Senjorų reikalų komisija, per metus posėdžiavo vos po vieną kartą. Tai rodo silpną, neefektyvų komisijų darbo organizavimą.
Reiškia, kad neaptariamos problemos, nekyla iniciatyvos „iš apačios“. Juk į šias komisijas tam ir yra įtraukti įvairių miesto organizacijų, viešųjų įstaigų, bendruomenių atstovai, kad su jais vyktų tiesioginis dialogas.
O jo nėra. Daugumai komisijų vadovauja valdančiojo „Vieningo Kauno“ nariai“, – pabrėžia A. Jankuvienė.
