Prie Įgulos bažnyčios leisgyvis ąžuolas į gyvenimą kabinasi iš paskutiniųjų

Modestas Patašius2025/05/18 11:16
Nepriklausomybės aikštės ąžuolai / M. Patašiaus nuotr.
Nepriklausomybės aikštės ąžuolai / M. Patašiaus nuotr.
Nepriklausomybės aikštės ąžuolai / M. Patašiaus nuotr.
Nepriklausomybės aikštės ąžuolai / M. Patašiaus nuotr.

Nieko nėra amžino. Jei yra pradžia, visada bus ir pabaiga. Ir nieko mes čia nepakeisime. Tai liečia ir mūsų poetų apdainuotus girių pasididžiavimus, galiūnus ąžuolus.

Neapleidžia bloga nuojauta

Manau, visi gerai žino ko gero gražiausią, jiems skirtą poeto, kompozitoriaus Kęstučio Vasiliausko dainą „Ąžuolai žaliuos, žemėj Lietuvos“. Ir ne tik šią. Būtų galima ilgai vardinti mūsų literatūroje, tapyboje, kine, heraldikoje bei kitur jiems skirtus kūrinius…

Dabar kiek liūdnesne gaida.

Nežinau ar kas nors atkreipė dėmesį į pačiame miesto centre, netoliese Įgulos bažnyčios Nepriklausomybės aikštėje šiaurinėje pusėje augantį, palyginus su kitais šimtamečiais, dar visai neseną ąžuolą.

Nenoriu būti blogas pranašas, tačiau manęs neapleidžia bloga nuojauta, kad jis skaičiuoja paskutines dienas.

„Gal jis kitokios rūšies ir sužaliuos kiek vėliau…“, – kiek optimistiškiau spėliojo netoliese ant apskrito suolelio aikštėje sėdinti porelė.

Leisgyvis Nepriklausomybės aikštės klevas – po padidinamuoju aplinkosaugininkų stiklu

Ko gero pažeistos šaknys

Netoliese augantys gerokai už jį senesni ąžuolai jau senokai pasipuošė žalia lapija, o jis vis dar styro nuogomis šakomis.

Kodėl taip atsitiko sunku pasakyti, tačiau manau, kad dėl to kalta prieš kelis metus vykusi aikštės grindinio rekonstrukcija, kurios metu buvo pažeistos medžio šaknys.

Tačiau labiausiai stebina, o gal labiau tiktų žodis džiugina, viena detalė.

Nuogomis styrančioms šakomis augančio, lyg ir pasmerkto žūčiai ąžuolo viršūnėje kelios nedidelės šakelės išskleidusios… žalius lapelius.

Nesu dendrologas, nežinau kodėl taip yra, tačiau matant šias ąžuolo pastangas iš paskutiniųjų kabintis į gyvenimą, verčia (gal tiks toks palyginimas – M.P.) nukelti prieš jį kepurę.

Lieka tik palinkėti stiprybės

Ne pirmą kartą tenka rašyti apie miesto žaliąjį rūbą. Ir, dažniausiai, komentaro vienu ar kitu aktualiu klausimu kreipiuosi į miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrių.

Šįkart to nedarysiu. Ir ne todėl, kad branginu šio skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, ar jos kolegų laiką.

Tiesiog manau, kad jie kol kas, nieko blogo, ar gero nepasakys.

Nebent, kaip ir aš, palinkės šiam ąžuolui stiprybės kovojant su užklupusia neganda.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA