Jau tris mėnesius iš eilės šildymo kainos Kaune yra aukščiausios, lyginant didžiuosius miestus. Nors paskutinis tarybos posėdis labiau pasižymėjo kandžiomis mero replikomis nei konkrečiais atsakymais, galiausiai tarybos komitete „Kauno energijos“ atstovas paaiškino, kodėl gi kainos tokios didelės – suversdamas visą kaltę Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT).
Vis didėjančių šildymo kainų problema tampa tokia opa, tad kovo 18 d. vykusio tarybos posėdžio metu klausimų susilaukė ir Kauno valdžia.
Tą kartą tarybos narys Kazimieras Rimeikis klausė, kodėl gi kovo mėnesį Kaune šildymo kaina – ir vėl didžiausia.
„Perskaičiau statistinius duomenis ir labai nustebau, kad Kaunas pirmauja tokioje kategorijoje. Norėčiau administracijos direktoriaus paklausti, kodėl taip atsitiko“, – kainų pagrindimo prašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantis politikas.
Tą kartą meras nusprendė replikuoti ir klausimo išvengti.
„Langus atsidarę gyvena tikriausiai“, – replikavo meras.
Baigdamas klausimo aptarimą, V. Matijošaitis paragino tarybos narius tokius sudėtingus klausimus pateikti iš anksto.
„Smagu būtų, jei kyla toks klausimas, kurio specialistų čia nėra, užduoti iš anksto. Kaunas visada buvo pigiausias miestas“, – tarybos nariams komentavo V. Matijošaitis.
Savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis patikino, kad šiuo metu negali tiksliai atsakyti, kodėl taip atsitiko, bet pažadėjo su įmonės „Kauno energija“ atstovais pateikti detalią informaciją apie kainas Kaune.
„Kaip žinote puikiai, kainą nustato Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba pagal jų metodikas ir pateiktus įmonės duomenis. Aš detaliai skaičiavimo negaliu pateikti, bet ta kaina patikrinta ir pagrįsta“, – tarybos narius bandė įtikinti Kauno savivaldybės administracijos vadovas.
Dar pridūrė, kad pagrindinės priežastys, kodėl kainos skiriasi, yra kuro kaina, parduodamos šilumos kiekis, šilumos įsigijimo iš gamintojų kaina ir investicijos.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ anksčiau skelbė, jog atsakymų tarybos narys nesulaukė nei iš administracijos direktoriaus, nei iš „Kauno energijos“.
Visgi rašant šią publikaciją, tarybos narys K. Rimeikis portalą informavo, jog atsakymo iš administracijos direktoriaus sulaukė.
Sutapimas – atsakymo tarybos narys sulaukė tą pačią dieną, kaip ir pasirodė ankstesnė publikacija.
Į klausimus nusprendė atsakyti komiteto posėdžio metu
Visgi „Kauno energijos“ atstovai pagaliau nusprendė paaiškinti, kodėl gi šildymo kainos Kaune yra tokios didelės šiek tiek kitame formate – tarybos komiteto posėdyje.
Balandžio 7 d. Miesto ūkio ir paslaugų komiteto posėdyje buvo svarstomas tarybos sprendimo projektas TR-349 „Dėl pritarimo AB „Kauno energija“ konsoliduotųjų ir bendrovės 2024 metų finansinių ataskaitų rinkiniui ir AB „Kauno energija“ konsoliduotai vadovybės ataskaitai“.
Kaip galima spręsti iš projekto pavadinimo, šiuo projektu tiesiog bus pritarta „Kauno energijos“ pateiktoms ataskaitoms.
Projekto svarstymo metu konservatorius Vitas Lendraitis paklausė posėdyje dalyvavusio „Kauno energijos“ atstovo, kodėl gi Kaune kelis mėnesius iš eilės fiksuojamos didžiausios šildymo kainos visoje Lietuvoje lyginant pagal didžiuosius miestus.
„Buvo skelbta, kad Kaune yra brangiausios kainos. Kažkur paminėta, kad buvo 8,49 ar 50 centų už vieną kilovatvalandę.
Kodėl taip nutiko, nes buvo anksčiau skelbtasi, kad Kaune šildymas vienas pigiausių Lietuvoje?“, – klausė V. Lendraitis, referuodamas į vasario mėnesio šildymo kainas, kuomet viena kilotvalandė kauniečiams kainavo 8,49 centus.
Palyginimui, Vilniuje tą patį mėnesį kaina buvo žemesnė ir siekė 8,2 ct už kilovatvalandę.
„Kauno energijos“ pozicija – dėl visko kaltas VERT
Į tarybos nario klausimus posėdžio metu atsakė „Kauno energijos“ finansų vadovas Virgilijus Motiejūnas. Jis teigė, jog kainų pokyčius lėmė „reguliaciniai dalykai“ ir išskyrė tris pagrindines priežastis, kodėl šildymo kainos Kaune yra tokios didelės.
Anot V. Motiejūno, VERT pradėjo taikyti šilumos gamybos ir supirkimo principus, kurie aktualūs tik Kaunui.
Jis paaiškino, jog šilumos aukcionas skaidomas į dvi dalis: pagrindinį šilumos aukcioną ir balansuojamą.
„Kauno energijos“ atstovas skundėsi, jog pagal dabartinę tvarką, pagrindiniame aukcione dalyvaujantys nepriklausomi šilumos tiekėjai realiai nekonkuruoja.
„Pagrindiniame aukcione dalyvauja nepriklausomi šilumos gamintojai, su apribota 70 proc. galia, kurios dažnu atveju ir užtenka visuomenės poreikiams.
Taip yra sumažinama konkurencija, visi šilumos gamintojai daugeliu atvejų patenka tarp laimėtojų, nėra didelio stimulo varžytis dėl kainų. Ta kaina būna artima VERT nustatytai maksimaliai kainai. Dėl to ta šilumos supirkimo kaina yra santykinai didesnė, nei kituose miestuose“, – teigė V. Motiejūnas.
Anot V. Motiejūno, „Kauno energija“ gamina tik apie 30 proc. teikiamos šilumos, visa kita superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų.
Antra „Kauno energijos“ atstovo įvardyta priežastis, kodėl taip sparčiai didėja šildymo kainos, yra susijusi su šilumos supirkimo tvarka.
„Kaune nuo 2024 m. yra pritaikytas šilumos gamybos pajėgumų aukcionas, kurio nėra kituose miestuose.
Nuo 2024 m. nepriklausomi šilumos gamintojai kiekvieną mėnesį gauna fiksuotą mokestį už jų turimus šilumos gamybos pajėgumus, nepriklausomai nuo to, ar juose buvo gaminta, ar nebuvo gaminta šiluma ir nepriklausomai, nuo šilumos pardavimų.
Tokiu būdu nepriklausomiems šilumos gamintojams sumokama apie 10 mln. eurų įmokų, kurias sumoka galutiniai šilumos vartotojai“, – paaiškino V. Motiejūnas.
Galiausiai, anot V. Motiejūno, 2024 m. balandį dėl ketverių metų investicijų buvo perskaičiuota šilumos kaina.
„Kauno energijos“ atstovas patikino, jog buvo perskaičiuotos 2019-2022 m. investicijos, kurios daugiausiai skirtos nusidėvėjusio turto atstatymui.
Kainų perskaičiavimas užsitęsė
Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijai priklausantis posėdžio metu Tomas Žebuolis klausė, ar tikrai nebuvo įmanoma kainų paskaičiuoti tiksliau, jei jas perskaičiavus, kauniečiai už šildymą moka daugiau nei vilniečiai.
„Kaip sakote, perskaičiavote keturių metų kainas, tai ar čia gali būti, kad neteisingai skaičiavome tas kainas visą laiką? Kad čia visą laiką atrodė, jog yra žemiausios, o tik šiemet viskas susikrovė?“, – klausė T. Žebuolis.
Atsakydamas į tarybos nario klausimą, V. Motiejūnas ir vėl pabrėžė, jog kainų perskaičiavimas užsitęsė dėl VERT kaltės.
„Nėra taip, kad neteisingai (paskaičiuotos kainos, aut.), bet užsitęsė tas perskaičiavimas. Mes VERT buvome pateikę dar 2022 metais visą medžiagą, bet deja sprendimas (priimtas, aut.) buvo tik 2023 m. gale.
Du metus galima sakyti tempėsi VERT pusėje sprendimų priėmimas. Kas dabar suakumuliavo įtaką kainai. Jei būtų perskaičiuota savalaikiai, tai kaina anksčiau būtų buvusi šiek tiek didesnė, o dabar šiek tiek mažesnė, būtų labiau subalansuota“, – atsakė V. Motiejūnas.
Kitas „valstietis“ Kazimieras Rimeikis komiteto posėdžio metu klausė, ką galėtų padaryti Kauno savivaldybė, kad šildymo kainos būtų mažesnės bei teiravosi, ar „Kauno energija“ kreipėsi į VERT dėl priimtų reguliacinių sprendimų.
„Kauno energijos“ atstovas vėl pakartojo, jog kainos augo daugiausiai dėl VERT sprendimų, tačiau pridūrė, jog VERT priimant sprendimus, „Kauno energija“ teikė pastabas ir prieštaravo VERT siūlymams. Jis pažadėjo, jog tarybos nariai galės susipažinti su „Kauno energijos“ VERT pateiktomis pastabomis.
K. Rimeikis portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog dėl šių „diskriminacinių“ VERT taikomų priemonių planuoja kreiptis į VERT ir Vyriausybę.
Po šio klausimų maratono, komitete tarybos sprendimo projektui buvo pritarta bendru sutarimu. Šis klausimas taip pat bus svarstomas artimiausiame Kauno savivaldybės tarybos posėdyje, balandžio 15 dieną.
Balandį šildymo kainos Kaune – didžiausios lyginant didmiesčius
Kaip skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), balandžio mėnesį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 6,76 ct/kWh (be PVM). Palyginus su kovo mėnesiu, kilovatvalandės kaina (7,81 ct/kWh) mažėja 13,44 proc. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (2024 m. balandžio mėn. – 6,44 ct/kWh) kilovatvalandės kaina didėja 4,97 proc.
Lyginant didžiuosius Lietuvos miestus, kaip suderintas kainas pateikia VERT, didžiausia kaina jau trečią mėnesį labiausiai plonins kauniečių pinigines. Įmonės „Kauno energija“ suderinta kaina balandį sieks 7,51 ct. Mažiausiai šį mėnesį mokės klaipėdiečiai. Šio miesto šilumos tiekėjams pavyko suderinti apskritai mažiausią kainą Lietuvoje, kuri balandžio mėnesį sieks 5,49 ct už kilovatvalandę. Itin žema kaina nustatyta ir Vilniaus gyventojams – 5,58 ct.
VERT pozicija
Portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi ir į VERT, klausdamas, kaip reguliavimo institucija vertina „Kauno energijos“ atstovo išsakytus teiginius, esą būtent dėl VERT reguliacinių ypatumų ypač didėjo kainos.
Kai sulauksime VERT atsakymo, publikaciją papildysime
