Kova dėl teniso kortų Ąžuolyne tęsiasi toliau – ar tikrai išdygo sovietmečiu?

Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog adresu Sporto g. 3 esančiame sklype planuojama statyti paslaugų paskirties pastatą, su viešbučių, prekybos, sporto ir gyvenamosiomis patalpomis. Čia suplanuota 18 butų, 10 numerių viešbučio tipo pastatams, bei kiti statiniai.

Šie NT vystytojų planai sulaukė plataus visuomenės dėmesio – buvo parengta peticija, kuria prašoma stabdyti projekto vystymą, o gruodį Kauno regioninė architektūros taryba išsakė gausybę pastabų, galiausiai nepritardama verslininkų planams. Išsamiose RAT išvadose iš esmės akcentuojama, jog naujieji pastatai būtų „svetimkūniai“, o projektas neatitinka viešojo intereso.

Projektu susidomėjo ir Kultūros ministerija – pavedė savivaldybės administracijai atlikti statybų poveikio paveldui vertinimą, o Kultūros paveldo departamentui (KPD) – prašydama inicijuoti Kauno Ąžuolyno sporto statinių komplekso skelbimą saugomu ir pateikti Kultūros ministerijai tam reikalingą dokumentaciją, įskaitant Kauno Ąžuolyno sporto statinių komplekso individualų apsaugos reglamentą.

Panašu, jog savivaldybė poveikio paveldui vertinimo taip ir neatliko, mat portalo žurnalistui to paklausus savivaldybės, buvo pateiktas itin miglotas atsakymas.

„Prašymas su privalomaisiais dokumentais pateiktas per išorinę sistemą IS Infostatyba. Sporto g. 3 projektas buvo suderintas su visomis privalėjusiomis derinti institucijomis (viena iš jų Kultūros paveldo departamentas). Mūsų žiniomis KPD atliko ir specialiąją ekspertizę.

Jeigu institucijos suderino dokumentaciją, savivaldybei nelieka nieko kito, kaip tik išduoti statybos leidimą.

Iš KPD sulaukta tik pavėluotų pranešimų, dėl neva atšaukiamo derinimo, tačiau visos procedūros jau įvykusios“, – pateiktame komentare nurodė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.

Nepaisant tiek Kultūros ministerijos įsakymo, tiek RAT pastabų, savivaldybė sausio 13 d. išdavė leidimą statyboms.

Portalo žiniomis, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) šiuo metu atlieka tyrimą, dėl galimų pažeidimų 2022 m. patvirtintame detaliajame plane. Nustačius pažeidimus, VTPSI galėtų naikinti išduotą statybos leidimą.

Iki šiol tebesitęsiantis ginčas yra susijęs su teniso kortų vertingosiomis savybėmis.

KPD požiūriu, kultūros paveldo objektas (Teniso kortai I) turi būti išsaugotas – KPD kreipėsi į vystytojus prašant išsaugoti vertingąsias savybes.

„Siekis, kad tikrai sportui skirtose erdvėse, šitame komplekse gyvenamoji paskirtis neatsirastų. Tai tada išeitų, kad mes daugelyje vietų, kurias paskyrėm – ir memorialinių, ir kitų – sugalvosime ir sakysime: vertingosios savybės nėra ir statykime dar namą“, – LRT žinių tarnybai dėstė KPD departamento direktorius Vidmantas Bezaras.

Anksčiau išsiųstame rašte Kultūros ministerija atkreipė dėmesį, jog Kauno Ąžuolyno sporto komplekso vertingosios savybės yra „stačiakampio plano teniso kortai I, II teritorijos šiaurės ir rytų dalyse (išskyrus XX a. II p.-XXI a. įrengtus teniso kortus)“ ir šias vertingąsias savybes būtina išsaugoti.

Kiek kitaip mano projekto vystytojai. Anot jų, pirmosios Kauno teniso aikštelės tarpukariu pradėjo veikti kitur.

Pasak statytojų, vienos jų buvo įkurtos tuometiniame Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos Kauno stadione, kitos – šalia dabartinių kortų, bet ne jų vietoje. O antrieji teniso kortai iškilo kaimyniniame plote, kiek arčiau pagrindinių LSU rūmų.

Paslaugų paskirties pastatą statančios įmonės UAB „Sporto 3“ vadovas Robertas Jocius teigia, jog Sporto g. 3 esantys teniso kortai išvis iškilo tik 1987 metais, o KPD turima dokumentacija yra neteisinga.

Tad anot R. Jociaus, šiuo atveju KPD bando išsaugoti sovietmečiu pastatytus teniso kortus.

„Pirmieji teniso kortai tose ribose atsirado tik 1987 metais. Tai yra visiškai 20 amžiaus pabaiga, tai yra tarybiniai kortai. Ir pagal tą dokumentaciją <...> jie mėgina išsaugoti sovietinius teniso kortus“, – LRT žinių tarnybai tikino nekilnojamojo turto plėtotojas R. Jocius.

Visgi tokius statytojų teiginius apie „sovietinius teniso kortus“ RAT tarybos narys Audrys Karalius vadina melagingais.

Savo „Facebook“ paskyroje jis pasidalino keliomis nuotraukomis, kuriose aiškiai matoma, jog teniso kortai šioje vietoje iškilo kur kas anksčiau nei 1987 m.

Štai 1931 m. užfiksuotoje aerofoto galime matyti, jog teniso kortai jau pastatyti, šalimais tuo metu dar nepastatytų Kauno kultūros rūmų (dabar – Lietuvos sporto universiteto centriniai rūmai)

Dar iškalbingesnė 1938 m. užfiksuota nuotrauka – šioje nuotraukoje teniso kortai jau naudojami tenisui žaisti, fone matomi ir V. Landsbergio-Žemkalnio suprojektuoti Kauno kūno kultūros rūmai.

Kauno miesto savivaldybės archyvai taip pat patvirtina A. Karaliaus versiją. 1930 m. Kauno miesto savivaldybės dokumentuose matomas teritorijos planas – Kauno teniso būstinė plane pažymėta sekretariato erdve. Tuo metu čia buvo įrengti ir pagrindiniai teniso kortai.