„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas kreipėsi į redakciją, siekdamas išsiaiškinti kas gresia skolininkui, nevykdančiam teismo sprendimo.
„Teismas priteisė skolą iš buvusio verslo partnerio, tačiau jis jau kelis mėnesius ignoruoja sprendimą ir vengia mokėti. Antstolis sako, kad kol jis „oficialiai nedisponuoja lėšomis“, išieškojimas sudėtingas. Ar gali būti kokių nors pasekmių skolininkui, jei jis tiesiog nepaiso teismo sprendimo?”– plačiau klausimą advokatei pateikė skaitytojas.
Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.
Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad teismo sprendimo nevykdymas yra rimtas pažeidimas, už kurį skolininkui gali būti skiriamos sankcijos. Kasacinis teismas nutartyse akcentuoja, jog skolininkui gali būti paskirta bauda, jei jis sąmoningai nevykdo sprendimo ir imasi veiksmų, siekdamas išvengti įsipareigojimų.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas išskiria kelis esminius aspektus. Visų pirma, bauda gali būti skiriama tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui – nesvarbu, ar skolininkas yra privatus asmuo, ar įmonė, jis privalo vykdyti teismo sprendimą.
Sekančiai, svarbus skolininko elgesys – jei skolininkas slepia pajamas, perrašo turtą kitiems asmenims ar tiesiog ignoruoja antstolio reikalavimus, tai gali būti laikoma piktybiniu nevykdymu. Pačios baudos dydis priklauso nuo situacijos – teismas gali skirti baudą, atsižvelgdamas į skolos dydį, skolininko turtinę padėtį ir tai, kiek laiko sprendimas lieka neįvykdytas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 771 straipsnio 2 dalį, kreiptis į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo gali tik antstolis. Nors išieškotojas (kreditorius) pats tiesiogiai kreiptis į teismą dėl baudos negali, tačiau jis gali prašyti antstolio surašyti teismo sprendimo neįvykdymo aktą arba skųsti antstolio neveikimą teismui, jei jis atsisako kreiptis dėl baudos skyrimo pagal CPK 510 ir 594 straipsnius.
Taip pat kreditorius gali teikti antstoliui įrodymus, kad skolininkas turi pajamų ar turto, bet vengia mokėti. Tuomet antstolis patikrina, ar skolininkas vykdo teismo sprendimą ir jei sprendimas neįvykdytas, surašo teismo sprendimo neįvykdymo aktą.
Lietuvos teismų praktika rodo, kad teismo sprendimų nevykdymas nėra toleruojamas, o skolininkai, bandantys išvengti atsakomybės, gali sulaukti papildomų sankcijų.
