Ateinančią savaitę Kauno miesto savivaldybės politikai turėtų priimti du su aplinkos apsauga susijusius sprendimus. Pagal vieną projektą numatoma patvirtinti Kauno miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2024 m. priemonių vykdymo ataskaitą. Pagal kitą – analogiškos programos 2025 m. priemonių finansavimo planą. Abu sprendimo projektai jau paskelbti kaunas.lt svetainėje. Tiesa, 2024-ųjų ataskaitoje neviešinama, kas konkrečiai nebuvo padaryta ir todėl liko nepanaudota nemažai tam skirtų lėšų.
Prieš metus savivaldybės tarybos patvirtintame priemonių finansavimo plane…
…anot Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, buvo numatyta surinkti – 1,6 mln. eurų lėšų. Iki 2024 m. gruodžio 31 d. surinkta 1 953 491,90 eurų… Iš jų 1 414 513, 53 eurų sudarė (planuota surinkti 1, 05 mln. eurų) – mokesčiai už teršalų išmetimą į aplinką; 191 710,46 eurų (planuota – 300 tūkst. eurų) – mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius; 402,83 eurai – delspinigiai bei 156,40 eurai – palūkanos Savivaldybės aplinkos apsaugos fondui.
Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai 2024 metais skirta 390 698 eurų, – 20 proc. faktinių Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų.
Įdomu tai, kad į bendrą programos priemonių finansavimo sumą įeina ir lėšos, gautos kaip želdinių atkuriamosios vertės kompensacija. Tokių lėšų 2024-iesiems buvo suplanuota per metus surinkti 250 tūkstančių eurų, tačiau surinkta gerokai daugiau, – 346 708,68 eurų.
Bet šiuo atveju tas „daugiau“ tikriausiai nereiškia Kaunui geriau? Greičiau tai parodo, kad ankstesniais metais neretai vykdavę gyventojų protestai prieš medžių kirtimą mieste nebeturi prasmės, ir kirtėjai „plėsdami Kauną“, rečiau stengiasi išsaugoti tai, kas galbūt tampa kliuviniu jų statyboms? Kerta, susimoka, įtraukia kompensacijas į bendrą išlaidų sąmatą. Paskui statybų „produktų“ pirkėjai už juos sumoka brangiau. Ir visi lieka patenkinti?
Kita vertus, savivaldybė daugiau pinigų gali panaudoti naujų medžių sodinimui bei esamo miesto žaliojo rūbo priežiūrai.

Pinigų daugiau, nei įstengiama išleisti
Praėjusių metų paskutinę dieną (gruodžio 31-ąją) Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos likutis buvo 1 314 439 eurų.
Kaip aiškina Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja, „likutis susidarė dėl to, kad buvo surinkta 353 492 eurų daugiau mokesčių nei buvo planuota surinkti, dalis lėšų (298 tūkst. eurų) buvo sutaupyta vykdant viešųjų pirkimų procedūras arba pasikeitus situacijai (sumokėta iš kitų šaltinių (projektų lėšų), sumažėjo paslaugų apimtys ir pan., dalies priemonių vykdymas perkeltas į 2025 m. dėl neįvykusių ar užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų“.
Kas neįvyko, kas užsitęsė, – nedetalizuota. Tačiau pagal ataskaitą matyti, jog iš to, kas buvo 2024-ųjų programos įgyvendinimui panaudota (1 358 879 eurai), aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos priemonėms įgyvendinti teko 659 928 eurų, atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai – 109 128 eurų, atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymo priemonėms – 17 856 eurų, aplinkos monitoringo, prevencinėms, aplinkos atkūrimo priemonėms – 74 096 eurų, želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, būklės stebėsenos, želdynų kūrimo, želdinių veisimo ir inventorizavimo priemonėms – 497 871 eurų.
Šiemet sumos finansavimo plane – didesnės nei pernai
Iš savivaldybės tarybos nariams skirtos, o taip pat visuomenei prieinamos informacijos akivaizdu, jog bendra 2025 m. aplinkosaugos priemonėms suplanuota programos lėšų suma turėtų siekti netoli trijų milijonų eurų (2 874 439 eurų).
Faktinės Programos lėšos su pernykščiu likučiu, kaip paskaičiuota, turėtų siekti 3 264 439 eurų. Iš jų – 390 tūkst. eurų skirtina Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai įgyvendinti. Paminėtą programą taip pat turės patvirtinti savivaldybės taryba.
Saugant Kauno mieste aplinką ir gerinant jos kokybę, pusę milijono eurų šiais metais planuojama išleisti žvyruotų gatvių laistymui druskuotu vandeniu, 80 tūkst. eurų – Sosnovskio barščių naikinimui, 100 tūkst. – asbesto turinčių gaminių atliekų šalinimui iš gyvenamosios aplinkos. Ir kai visa tai taps realybe, tikėtina, oro kokybė mieste pagerės.
Šiemet savivaldybė pasišovusi plėsti atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir tam žada skirti 1 mln. 149 tūkst. eurų. Kaip prieš keliolika metų ji aprūpino individualių namų savininkus iš plastiko susuktais kompostui kaupti bedugniais „kubilais“, kurie, kaip ne vienas kaunietis vėliau „džiaugėsi“, netruko virsti invazinių šliužų inkubatoriais, taip dabar parūpins maisto (virtuvės) atliekų surinkimo konteinerių (antžeminių) individualiems namams.
Jų įsigijimui savivaldybė šįmet numato išleisti 509 tūkst. eurų. Biologinių atliekų surinkimo konteinerių, kompostavimo priemonių (įrenginių) įsigijimas kainuos 340 tūkst, o kitus 300 tūkst. eurų atsieis komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių įrengimas (projektavimas, ekspertizė, kitos dokumentacijos rengimas, rangos darbai, techninė priežiūra, tyrimai).
Aplinkos stebėsenos, prevencinės, aplinkos atkūrimo šiemetinės priemonės programoje įvertintos 197 tūkst. eurų (oro, vandens, maudyklų kokybės stebėsena).
Želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, būklės stebėsena, želdynų kūrimo, želdinių veisimo bei inventorizacijos priemonių diegimas iš programos lėšų „išims“ 820 439 eurus. Į šią sumą įeis želdynų bei želdinių inventorizavimas, jų ekspertizė (140 tūkst. eurų), miesto želdinių, želdynų ir žaliųjų plotų priežiūra bei tvarkymas, būklės gerinimas (531 905 eurų). Želdinių sanitarinės būklės gerinimas (arboristinė priežiūra, kenkėjų ir ligų prevencija) per metus atsieis 60 tūkst., Kauno miesto miškų priežiūra ir tvarkymas – 50 tūkst. eurų. Dar 32,5 tūkst. eurų teks skirti dokumentacijos, reikalingos saugomų teritorijų, želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kt. priemonėms įgyvendinti, parengimui, o 6 tūkst. – želdynų stebėsenai.
Kad pinigų visam tam 2025-aisiais nepritrūktų, numatomi programos finansavimo šaltiniai bus ir mokesčiai už teršalų išmetimą į aplinką, už valstybinius gamtos išteklius, taip pat – lėšos, gautos kaip želdinių atkuriamosios vertės kompensacija. Šios bei kitos įplaukos (kartu su savivaldybės biudžeto lėšomis) sudarys apie 2 mln. eurų (1,95 mln.). Dera priminti, kad 2024 m. nepanaudotų programos lėšų likutis – 1 314 439 eurų.
Ir bet kokiu atveju patiems miestiečiams dera prisiminti, jog švaresnėje aplinkoje gyvena ne tie, kurie „dažniau pasišluoja“, bet tie, kurie mažiau šiukšlina…