Artimiausiame Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje bus paminėtas vienos iš retai kada Peticijų komisiją pasiekiančių peticijų atmetimo projektas. Ir maža abejonių, kad jam nebus pritarta, tad projektas tradiciškai „bendru sutarimu“ taps vietos politikų sprendimu.
Peticijos teisė
Lietuvių žodynas.lt teigia, kad Peticija – (lot. petitio – reikalavimas) – kolektyvinis prašymas, įteikiamas aukštiems valdžios pareigūnams, ko nors reikalaujant ar prašant.
Tai – „Konstitucijos laiduojama teisė kreiptis Peticijų konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka su prašymu ar siūlymu spręsti ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei ar jos daliai svarbų klausimą, kai tam reikia priimti, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios norminį teisės aktą“, – paaiškinta LR Seimo portale lrs.lt.
Deja, tokiais atvejais teisės aktai nenurodo, kiek konkrečiai žmonių turėtų sudaryti „visuomenės dalį“, kad ji būtų peticijos priėmėjų pripažinta pakankama atkreipti dėmesį į prašymą ar siūlymą. Gyventojų, kurie ypač svarbūs būna prieš rinkimus, nes savo balsais suteikia išrinktiems politikams mandatus, o su jais – galias bei atsakomybes veikti. Tikriausiai, po rinkimų galios svarbesnės už atsakomybes?
Kaip bebūtų, peticijų komisijos dažniausiai atmesdamos gyventojų prašymus, kaip tik ir remiasi tuo, jog „gautas kreipimasis neatitinka reikalavimų, kad būtų pripažintas peticija“.
Na, taip, viena iš garsių istorinių asmenybių yra pasakiusi: „Kas nori veikti, ieško priemonių, kas nenori – priežasčių“. Tačiau šiais laikais viskas yra kitaip, – spręsti problemą kaip tik pradedama nuo raštų surašymo, radus priežasčių jos nespręsti. Bet teisiškai, pasirodo, komisijai neprivalu supažindinti su gautu skundu, neatitinkančiu peticijos „statuso“, tuos valstybės (savivaldybės) tarnautojus, kurie galėtų gyventojų iškeltas problemas spręsti. Jei prireiktų, – ir politiniu lygmeniu (savivaldybės tarybos). Nėra tokio nurodymo, todėl tai daryti Peticijų komisija neįpareigota, miesto meras – juo labiau…
Lengviausia… „parūpinti darbo“ teismams
Šią savaitę kaunas.lt paviešino Tarybos sprendimo projektą, kuriuo (citata iš skelbiamo dokumento) „siūloma Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu netenkinti Pareiškėjų skundo dėl Peticijų komisijos 2024 m. lapkričio 23 d. sprendimo, kuriuo jų 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimasis Nr. PT1-2 dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo planuojamiems statyti objektams Baltų pr. 87B ir 87C, Kaune“.
Lapkritį gyventojai kreipėsi, lapkritį ir gavo atsakymą, kad jų peticija – ne peticija.
Bent kelių didelių daugiabučių Šilainiuose (Baltų pr. 95, 97, 99, 111, 117) gyventojai vylėsi, kad Peticijų komisiją padės išvengti į gyvenamuosius rajonus Kaune intensyviai besibraunančio „sutankinimo“. Gyventojai tikėjo (juk prie mero neprieisi, savo nerimo neišdėstysi, – aut. pastaba), kad komisijoje bus išklausyti. Kad į jų prašymą bus atsižvelgta, ir jiems pavyks greta savo namų išsaugoti likusią laisvą erdvę nuo užstatymo dviem naujais daugiabučiais. Apie tai, gavęs gyventojų skundą, portalas „Kas vyksta Kaune“ jau rašė.
Daugiau šia tema
Tiesa, prieš tai žmonės jau žinojo, ką tuo klausimu mano savivaldybės administracijos padalinys, tvarkantis miesto plėtros reikalus. Ir tai vilties neteikė.
O komisija paaiškino: „… pirminiame kreipimesi nurodomų klausimų sritį reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas bei statybos techniniai reglamentai, kuriuose yra numatyta, kokiu būdu turi būti įgyvendinamas suinteresuotų asmenų galimai pažeistų teisių gynimas. Įvertinus šias aplinkybes, Peticijų komisija nusprendė nepripažinti šio kreipimosi peticija Lietuvos Respublikos peticijų konstitucinio įstatymo 7 str. 1 d. ir 12 str. 2 d. 3 p. ir 4 p. numatytais pagrindais, t.y. nėra prašoma spręsti klausimą dėl norminio teisės akto ir kreipimusi yra prašoma spręsti klausimus svarbius tik patiems piliečiams, pateikusiems prašymą, bet ne visai visuomenei ar jos daliai“. Taigi, žmonės, gyvenantys penkiuose Šilainių daugiabučiuose, Visvaldybės požiūriu, visuomenės dalies nesudaro…
Papildomai dar išdėstyta (tarybai skirtame Aiškinamajame rašte): „įvertinus planuojamus teritorijos vystymo ir statybų tikslus, (…) nei pirminiame prašyme minimas būsimas statybą leidžiantis dokumentas, nei skunde minimos prisijungimo sąlygos nepriskirtini norminių teisės aktų kategorijai“.
Kadangi gavusi pirmąją Baltų prospekto penkių daugiabučių gyventojų peticiją, komisija nustatė, jog joje „nėra prašymo (sprendimui priimti pagrindo) pakeisti (panaikinti) norminį administracinį aktą, tai „antrasis – visuomenės intereso buvimas – tampa neaktualus, nesant pirmojo“. Tačiau priminta, jog „suinteresuota visuomenė teisės aktų nustatyta tvarka, esant konkrečiam teisių ar interesų pažeidimui, gali kreiptis į teismą ir ginti savo teises“.
Bylinėtis – tai bylinėtis, lyg maža teismų (tiksliau, bylų), kur Kauno miesto savivaldybė stoja atsakove. Skirtumas tik toks, kad priešinga šalis bylinėjimuisi leidžia savo pinigus, o savivaldybė – viešuosius finansus, neretai „gindama visuomenės interesą“ bei imdama lėšas iš biudžeto, kurį sudeda mokesčių mokėtojai.
Kainuoja ir politikų išlaikymas
Bepigu kokiam Trumpui paskelbti apie JAV viešosios administracijos kadrų mažinimą, tačiau pas mus, kad ir nedrąsiai apie tai retsykiais politikams prabylant (ypač prieš rinkimus), biurokratijos gretos tik tvirtėja. Ne vien centrinėje, bet ir vietinėse valdžiose, jų įsteigtose įmonėse ar įstaigose, ko gero, dar ne visiems „saviems“ darbo vietų pakanka, ar ne taip?
Bet jei kažkas šiomis dienomis tebesistebi, kaip Kauno politikams pavyko išvengti kitose Lietuvos savivaldybėse negailestingai siautėjančio „čekiukų skandalo“, tai naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ vėl primena, jog jiems padėjo „konservatorių laikais priimtas sprendimas“. Bene vienintelis, kuris buvo nepakeistas ir tapo tinkamu perimti konservatorių nekenčiančiai naujajai daugumai „politiniu paveldu“.
Tiksliau, – perimta iki Visvaldo Matijošaičio „vieningųjų eros“ daugumos galiojusi TS-LKD daugumos balsais patvirtinta tvarka. Ji atmetė pareigą tarybos nariams (turintiems laikytis buhalterinės apskaitos) išleistas veiklai miesto biudžeto lėšas pagrįsti prekių ar paslaugų pirkimo čekiais. Ne vienerius metus savivaldybės politikams Kaune pakako išlaidoms pateisinti jų pačių (ar talkinančio valstybės tarnautojo iš savivaldybės administracijos) surašytų ataskaitų. Todėl prokuratūra, nors ir tyrė, bet Kaune nerado „prie ko prikibti“…
Dabar tokių ataskaitų visos Lietuvos savivaldybėse apskaitai nereikia, nes, pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui, vietos politikams mokamos algos. Už posėdžių lankymą, netgi tais mėnesiais, kai posėdžių nebuvo. Komitetų, komisijų, tarybų pirmininkai bei jų pavaduotojai gauna priedus prie algos. Beje, svetainėje kaunas.lt viešai skelbiami posėdžių lankomumo bei miesto tarybos nariams skirtų bei išmokėtų atlyginimų duomenys.
Peticijų komisija sprendė
„Siūlau leisti vežtis dviratį miesto autobuso salonuose arba bagažo skyriuje. Siūlau remtis Vilniaus miesto savivaldybės formuluote, kad dviratį būtų galima vežtis absoliučiai visose savivaldybės viešojo transporto priemonėse ir netvirtinant. Ir nesvarbu, kad autobusas specialiai nepritaikytas“, – tokį pageidavimą savo peticijoje, adresuotoje Kauno miesto savivaldybei, išreiškė pilietis M. K.. Kad svariau būtų, jis paminėjo ir Susisiekimo ministerijos poziciją, kuri prašymui neprieštarauja. Su sąlyga, jei taip vežant, bus užtikrintas keleivių saugumas, ir jei savivaldybė tokį būdą vežti dviratį viešuoju transportu leis, tai įtvirtinusi taisyklėse.
Kaunas.lt nurodyta, kad Peticijų komisija prašymą išnagrinėjo 2024 m. balandžio 26 d. 11.00 val. mišriu būdu Kauno miesto savivaldybės 309 kab. ir nuotoliniu būdu per „Microsoft Teams“ programą. Vėliau paviešintas miesto tarybos sprendimas, kurį pasirašė meras V. Matijošaitis. „Pritarti Kauno miesto savivaldybės Peticijų komisijos išvadai netenkinti 2024 m. kovo 17 d. peticijoje „Dėl dviračio vežimosi miesto, rajono ir tarpmiestiniuose, priemiestiniuose autobusuose“ pateiktų prašymų ir siūlymų“.
Ankstesniais „laikais“ savivaldybė peticijų per metus gaudavo vos vieną kitą. Tikėtina, kad ir dabar situacija tokia pati. Kaip yra iš tikrųjų, sunku spręsti iš viešai visuomenei (ar jos daliai) pateikiamos informacijos.
„Šviežiausia“ iš Peticijų komisijos pateiktų kaunas.lt ataskaitų yra apie veiklą 2019-aisiais. Per tuos metus, pasirodo, įvyko du posėdžiai. Pirmame patvirtinta komisijos sudėtis ir jos pirmininkas – mero pavaduotojas Mantas Jurgutis. Antrame – svarstyta ir atmesta viena peticija, nes ji – ne peticija.
Kaip vėlesniais metais Peticijų komisija gilinosi į Kauno (ar kitos savivaldybės) gyventojų prašymus, susijusius su Kauno „reikalais“, kitiems žinoti nebūtina?
Peticijų komisijai dabar vadovauja jau ne vicemeras
Pažymėtina, kad merai ir jų pavaduotojai, pagal naująjį Vietos savivaldos įstatymą nebėra miesto tarybos nariai. Šiandien Peticijų komisijos pirmininkas – kitas tarybos valdančiosios „Vieningo Kauno“ daugumos atstovas Rosvydas Marcinkevičius.
Kaip minima 2022-ųjų gale jo pildytoje kandidato į savivaldybės tarybą anketoje (vrk.lt) R. Marcinkevičius yra baigęs ne vieną universitetą, jis – teisės ir valdymo bakalauras, teisės magistras, o taip pat – finansų magistras, Kauno Hansa Rotary klubo narys.
Kaip jis panaudoja universitetuose įgytas žinias, ką ir kur dirba pagal profesiją, nesužinosime, nes savo darbo patirties kandidatas viešai skelbiamoje anketoje nenurodė. O kam? Juk kauniečiams rinkėjams pakako „vėliavos“, su kurią šis politikas į rinkimus ėjo. Tad antrą kartą su „Vieningu Kaunu“ į miesto savivaldybės tarybą kandidatavęs teisininkas R. Marcinkevičius, kad ir smuktelėjo kandidatų sąraše iš 13-os vietos į 16-ą, buvo išrinktas ir 2023-ųjų kovą.
Vietos politikoje jam patikėta ir kitų pareigų. R. Marcinkevičius – Reglamento ir procedūrų komisijos pirmininkas, jis ir Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos narys. Tiesa, rekvizitai.vz.lt informuoja, kad asmuo tokiu pat vardu ir pavarde yra gyvenamojo namo (Sruogos g.) butų savininkų bendrijos, turinčios vieną apdraustąjį socialiniu draudimu darbuotoją, pirmininkas.
Tikėtina, kad svarbiais reikalais užimti ir kiti politikai – Peticijų komisijos nariai . Tai – vėl savivaldybės tarybos nariu tapęs socialdemokratas Vytautas Juodagalvis, „vieningieji“ Regina Grigonienė bei Jaunius Ramoška, o taip pat – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovė Jūratė Jankauskienė.
Tautos balsas
Matyt, prašymų autoriai patys susipranta per daug neapkrauti savo siūlymais ar reikalavimais išrinktų politikų. Nes viešai pareikšti savo nuomonę gyventojai dabar turi daugybę galimybių interneto plotmėje, kad ir atsiųsdami savo problemas ir pastebėjimus mūsų portalui.
Tad jas reiškia ir portale peticijos.lt, tikriausiai, laisva forma, nesilaikant formalumų, kurie privalomi, norint, kad „prie valdžios“ esanti Peticijų komisija iš viso imtų gilintis į tai, ko prašoma. Šiame portale skelbiamas „balsas“ įvairiais mažesniam ar didesniam kiekiui žmonių rūpimais, o galbūt juos tik dominančiais, klausimais. Drįstu abejoti, ar šis improvizuotas tautos balsas girdimas tų, kurie turi sprendimo teisę?
Iš naujausio tame portale paskelbto dešimtuko peticijų daugiausiai pritarimo balsų (parašų), šio ketvirtadienio duomenimis, iki pietų surinko peticija „Atidrausti musmires…“. Tačiau nė vieno balso negavo – „Mažo marihuanos kiekio dekriminalizavimas Lietuvoje“.
Savo turiniu su Kaunu susijusių peticijų galima aptikti portale paskelbtų 2024 metais. Peticijos.lt platinamas kvietimas išsaugoti senąją ledo areną Žaliakalnyje buvo paremtas 3212 pasirašiusiųjų balsais, raginimas išsaugoti pirtelę Lampėdžiuose – 934 parašais.
O pavyzdžiui, peticija „Reikalaujame gyventojų apklausos dėl planuojamo paminklo A. Brazauskui“ sudomino 380 pasirašiusiųjų, tuo tarpu siūlymas Lietuvai nedalyvauti Eurovizijoje, skiriant dalyvavimui numatytus pinigus šeimų renginiams, – 2727 pritarimo balsus.
